Toks atstumas kosmose beveik neįtikėtinas: Rusijos palydovus skyrė tik 3 metrai

Du Rusijos palydovai žemojoje Žemės orbitoje priartėjo vienas prie kito rekordiniu atstumu – maždaug 3 metrais. Nepriklausomi stebėtojai nurodo, kad tai nebuvo atsitiktinumas: prieš suartėjimą vienas aparatų atliko manevrų seriją, leidusią išlaikyti itin glaudžią konfigūraciją.

Incidentas užfiksuotas balandžio 28 dieną, kai prie vienas kito priartėjo KOSMOS 2581 ir KOSMOS 2583. Abu aparatai kartu su trečiuoju, KOSMOS 2582, į kosmosą buvo iškelti 2025 metais, panaudojant raketą „Sojuz“.

Tokio tipo manevrai priskiriami vadinamosioms artimojo suartėjimo ir susitikimo operacijoms, kai palydovai tiksliai keičia orbitą, kad priartėtų prie kito objekto. Tai reikalauja tikslaus orbitos valdymo, patikimos navigacijos ir kruopščiai suplanuotų impulsų, nes kelių metrų atstumas kosmose reiškia itin mažą paklaidų toleranciją.

COMSPOC, bendrovė, stebinti objektus kosmose, nurodė, kad suartėjimas buvo tikslingas, o pati operacija – pažangi. Konkrečių tikslų atvirai patvirtinti neįmanoma, nes Rusija tokių pranešimų paprastai nekomentuoja, todėl vertinimai remiasi tik nepriklausomų stebėjimų duomenimis.

Pranešama, kad formaciją stebėjo trečiasis palydovas KOSMOS 2582, kuris anksčiau buvo priartėjęs prie jos mažesniu nei 100 kilometrų atstumu. Taip pat fiksuota, kad iš šio aparato galėjo būti atskirtas mažesnis objektas, praskriejęs pro formaciją maždaug keliolikos kilometrų nuotoliu.

Ekspertai pabrėžia, kad tokios technologijos turi ir civilinių, ir karinių pritaikymų: nuo techninės apžiūros ar kosminių šiukšlių stebėjimo iki žvalgybos bei potencialių priešpalydovinių scenarijų. Artimojo suartėjimo gebėjimai leidžia priartėti prie kito palydovo, jį apžiūrėti, įvertinti konstrukciją ar signalų pobūdį, o kraštutiniu atveju ir fiziškai trikdyti jo darbą.

Panašias orbitines praktikas pastaraisiais metais demonstruoja ne tik Rusija, bet ir JAV bei Kinija, o didėjanti priklausomybė nuo palydovų ryšiui, navigacijai ir žvalgybai tik stiprina varžybas orbitoje. Kuo tankiau užpildoma žemoji orbita, tuo didesnę reikšmę įgauna skaidrumas, kosminio eismo valdymas ir tarptautinės taisyklės, mažinančios incidentų bei netyčinių susidūrimų riziką.

Kol kas nėra požymių, kad šis konkretus suartėjimas būtų sukėlęs tiesioginį pavojų kitiems objektams orbitoje. Vis dėlto toks kelių metrų atstumas laikomas aiškiu signalu, kad Rusija toliau testuoja artimojo manevravimo galimybes, o jų realus tikslas lieka atviras klausimas.