Mokslininkai žengė didelį žingsnį kovoje su plastiko atliekomis: butelis po naudojimo tiesiog išnyksta

Kinijos universiteto Honkonge (Šendžene) mokslininkai pristatė vadinamąjį gyvą plastiką, kuris, suaktyvinus tam tikromis sąlygomis, gali visiškai suirti per kelias dienas ir nepalikti mikroplastikų. Tyrėjų teigimu, medžiaga naudojimo metu išlieka tvirta ir stabili kaip įprastas plastikas, tačiau pasibaigus jos paskirčiai suirimą galima „įjungti“.

Šis sprendimas kuriamas kaip atsakas į pakuočių problemą: didelė dalis plastikinių gaminių naudojami trumpai, o aplinkoje išlieka dešimtmečius ar net ilgiau. Dėl to daugėja atliekų, o suyrantis plastikas virsta mikroplastikais, kurie aptinkami vandenyje, dirvožemyje, gyvūnų organizmuose ir žmogaus kasdienėje aplinkoje.

Kaip veikia „gyvas plastikas“

Mokslininkai medžiagą sukūrė polikaprolaktono pagrindu, į ją įterpdami bakterijų Bacillus subtilis sporas. Jos modifikuotos taip, kad aktyvuotos pradėtų gaminti fermentus, skaidančius polimerų grandines į vis smulkesnes dalis, kurias bakterijos gali panaudoti kaip maisto šaltinį.

Laboratoriniuose bandymuose suirimas buvo pasiekiamas suaktyvinus medžiagą kontroliuojamomis sąlygomis, įskaitant šilumą ir specialų maitinamąjį tirpalą. Tyrėjai skelbia, kad tokiu režimu plastikas gali visiškai suirti maždaug per 6 dienas, o svarbiausia, procesas neturėtų palikti mikroplastikų.

Ką tai galėtų pakeisti pakuočių rinkoje

Kol kas technologija dar nėra paruošta masinei pakuočių gamybai, tačiau kryptis aiški: vienkartinės pakuotės, įskaitant gėrimų butelius, kurių atliekų srautas yra vienas didžiausių. Idėja tokia, kad po panaudojimo vartotojui nebereikėtų rūšiuoti ar vežti į perdirbimą, jei pakuotė galėtų būti suardyta kontroliuojamai.

Vis dėlto ekspertiniu požiūriu svarbiausias klausimas yra valdomumas. Pakuotė turi būti visiškai saugi ir stabili sandėliavimo, transportavimo ir naudojimo metu, o suirti tik tada, kai to iš tiesų reikia, kad nesuirimo procesas neprasidėtų per anksti dėl drėgmės ar temperatūros svyravimų.

Kodėl mikroplastikai kelia tiek dėmesio

Mikroplastikais vadinamos labai smulkios plastiko dalelės, kurios susidaro plastikui yrant arba dėvintis. Jos lengvai pasklinda aplinkoje, o dėl sudėties ir priedų gali būti ne tik fizinis teršalas, bet ir cheminių medžiagų nešėjas.

Būtent todėl kuriant naujas medžiagas akcentuojama ne tik tai, kad plastikas suirtų, bet ir kaip jis suirtų. Technologijos, kurios sumažina mikroplastikų susidarymo riziką, laikomos perspektyviomis, tačiau iki pritaikymo kasdienėms pakuotėms dar reikia papildomų bandymų, įskaitant saugos, gamybos mastelio ir poveikio aplinkai vertinimus.

Tyrimas publikuotas mokslo žurnale ACS Applied Polymer Materials, o komanda toliau ieško būdų supaprastinti aktyvavimo mechanizmą, kad jis būtų praktiškesnis realiomis sąlygomis. Jei tai pavyktų, ateityje gali atsirasti pakuočių, kurios po panaudojimo ne virsta atliekomis, o tampa kontroliuojamo suirimo proceso dalimi.