Šias sėklas daugelis laiko nereikalingomis, bet jos gali papildyti mitybą vertingomis medžiagomis

Sėklos nėra biologinės atliekos. Jose augalas sukaupia medžiagas, reikalingas naujai gyvybei pradėti, todėl jos dažnai turi skaidulų, nesočiųjų riebalų ir antioksidantų. Dėl to dalį naudingų junginių gauname ne iš papildų, o tiesiog suvalgydami vaisių iki galo.

Vis dėlto dalis žmonių sėklų vengia dėl baimės, kad jos gali pakenkti. Kai kuriose sėklose iš tiesų yra junginių, kurie dideliais kiekiais gali būti toksiški, tačiau įprastomis porcijomis smulkių sėklų su vaisiais paprastai nesuvalgoma tiek, kad kiltų rizika. Svarbiausia atskirti smulkias valgomas sėklas nuo didelių, kietų kauliukų.

Kurių vaisių sėklos valgomos?

Arbūzo sėklos yra valgomos ir maistingos, ypač jei jos gerai sukramtomos arba lengvai paskrudinamos. Jos gali papildyti racioną mineralais ir augaliniais baltymais, o pats arbūzas padeda palaikyti skysčių balansą ir suteikia antioksidantų, pavyzdžiui, likopeno.

Vynuogėse sėklos dažnai laikomos nepatogumu, todėl ieškoma besėklių veislių. Tačiau būtent sėklose yra daug polifenolių ir kitų antioksidantų, kurie siejami su širdies ir kraujagyslių sistemos apsauga bei mažesniu oksidaciniu stresu. Jei suvalgius vynuogių sėklų jaučiamas žarnyno diskomfortas, geriau rinktis besėkles veisles.

Kivi sėklos yra smulkios ir dažniausiai netrukdo virškinimui, o papildomos skaidulos gali prisidėti prie sotumo ir žarnyno veiklos. Kivis taip pat išsiskiria dideliu vitamino C kiekiu, todėl valgant visą vaisių dažnai gaunama daugiau naudos nei renkantis tik minkštimą.

Braškių išorėje esančios sėklytės taip pat prisideda skaidulomis ir biologiškai aktyviais junginiais. Pertrinant uogas ir perkošiant masę dėl glotnesnės tekstūros, dalis šių medžiagų tiesiog pašalinama, todėl maistinė vertė gali sumažėti.

Granate sėklos yra natūrali vaisiaus dalis ir daugeliui žmonių jos yra valgomos. Jos suteikia tekstūrą, o kartu ir skaidulų bei antioksidantų, todėl granatas dažnai minimas kaip vienas iš vaisių, kurių nauda stipriai susijusi su tuo, kad valgoma ne tik sultys.

Kada sėklų geriau vengti?

Dideli kauliukai, tokie kaip slyvų, vyšnių ar abrikosų, nėra skirti valgyti. Jie kieti, gali sukelti užspringimo ar dantų pažeidimo riziką, o kai kurių kaulavaisių branduoliuose yra junginių, kurių vartojimas didesniais kiekiais nėra saugus.

Praktinė taisyklė paprasta: smulkios, minkštos ir į minkštimą natūraliai įsimaišančios sėklos dažniausiai tinka, o didelius kauliukus verta išmesti. Jei turite jautresnį virškinimą ar lėtinių virškinamojo trakto ligų, sėklų kiekį geriau didinti palaipsniui ir stebėti savijautą.

Ką tai keičia kasdienėje mityboje?

Didžiausia sėklų nauda dažnai susijusi su skaidulomis, kurios padeda žarnynui dirbti reguliariau ir gali prisidėti prie stabilesnio cukraus pasisavinimo. Be to, sėklos praturtina racioną riebalų rūgštimis ir antioksidantais, kuriuos žmonės neretai bando gauti iš brangių priedų.

Vietoje automatinio įpročio viską išspjauti, verta įvertinti, ar tai tikrai būtina. Nedidelė korekcija, pavyzdžiui, suvalgyti kivi ar vynuogę su sėklomis, gali būti paprastas būdas praturtinti mitybą, išlaikant saugumo ribas.