Specialistai skambina pavojaus varpais, lietuviai masiškai daro tas pačias klaidas

Kasdien lietuviai parašo šimtus žinučių, komentarų, elektroninių laiškų ir įrašų socialiniuose tinkluose. Rašytinė kalba tapo neatsiejama bendravimo dalimi, tačiau kartu vis dažniau pastebima ir kita tendencija – elementarių klaidų daugėja net tarp žmonių, kurie anksčiau laikyti itin raštingais.

Mokytojai, redaktoriai ir kalbininkai pastebi, kad tos pačios klaidos kartojasi nuolat. Jas daro ne vien moksleiviai, bet ir aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės. Dalis netaisyklingų formų taip paplito internete, kad kai kurie lietuviai jų jau net nebelaiko klaidomis.

Specialistų teigimu, problema dažniausiai slypi ne sudėtinguose terminuose ar retuose žodžiuose. Daugiausia klumpama ten, kur taisyklės atrodo visiškai paprastos – rašant kasdienius žodžius, galūnes ar lietuviškas raides.

Skaitmeninė kalba keičia įpročius

Vis daugiau bendravimo persikelia į ekranus. 2025 metais internetu naudojosi daugiau nei 89 proc. Lietuvos gyventojų, o elektroninius laiškus siuntė beveik trys ketvirtadaliai žmonių. Dėl to rašytinė kalba šiandien naudojama gerokai dažniau nei prieš dešimtmetį.

Kartu daugėja ir vadinamojo „šveplo“ rašymo. Dalis žmonių vietoje „š“, „ž“ ar „č“ renkasi paprastas lotyniškas raides. Nors trumpose žinutėse tai atrodo nereikšminga smulkmena, kalbininkai perspėja, kad ilgainiui toks įprotis silpnina raštingumą.

Tyrimai rodo, kad lietuviškų raidžių vengimas dažnai neturi techninių priežasčių. Specialistai pabrėžia, kad dauguma įrenginių jau seniai leidžia patogiai rašyti lietuviškai, todėl problema dažniausiai slypi įpročiuose.

Svetimybės vis dažniau nustumia lietuviškus žodžius

Kalbininkai taip pat atkreipia dėmesį į sparčiai plintančias svetimybes. Vietoje lietuviškų žodžių žmonės vis dažniau renkasi angliškus variantus, net tada, kai bendrinėje kalboje jau yra aiškus lietuviškas atitikmuo.

Pavyzdžiui, žodis „parkingas“ vis dar dažnai vartojamas reklamoje ar socialiniuose tinkluose, nors taisyklingas variantas yra „automobilių aikštelė“. Tokie pavyzdžiai rodo, kad dalis žmonių tiesiog nebesivargina pasitikrinti, ar pasirinktą žodį rekomenduojama vartoti viešoje kalboje.

Specialistai pastebi, kad svetimybės dažnai pradeda skambėti įprastai vien todėl, kad jos nuolat kartojamos internete. Ilgainiui netaisyklingi žodžiai tampa kasdienio žargono dalimi.

Klaidos persikelia ir į darbo aplinką

Anksčiau manyta, kad daugiausia klaidų pasitaiko neoficialiame bendravime. Tačiau dabar jų pilna ir darbo aplinkoje – darbo skelbimuose, įmonių interneto puslapiuose, reklaminėse antraštėse bei oficialiuose laiškuose.

Darbdaviai pripažįsta, kad kandidatai neretai siunčia gyvenimo aprašymus su elementariomis rašybos klaidomis. Tai palieka neprofesionalų įspūdį ir gali sumažinti galimybes gauti darbą.

Redaktoriai taip pat pastebi, kad žmonės pernelyg pasitiki automatinio taisymo programomis. Tačiau jos ne visada atpažįsta netaisyklingai pavartotą žodį, todėl dalis klaidų lieka nepastebėtos.

Specialistai ragina nepamiršti kalbos pagrindų

Kalbininkai pabrėžia, kad taisyklinga kalba nėra vien formalumas. Ji rodo žmogaus dėmesingumą, gebėjimą aiškiai reikšti mintis ir pagarbą skaitytojui.

Pasak specialistų, nereikia stengtis rašyti sudėtingai ar dirbtinai iškilmingai. Kur kas svarbiau – taisyklingumas ir aiškumas. Net trumpas teksto perskaitymas prieš siunčiant dažnai padeda išvengti daugybės klaidų.

Nors lietuvių kalba turi nemažai taisyklių, didžioji jų dalis paremta logika ir nuoseklumu. Būtent todėl specialistai ir stebisi, kad dauguma klaidų atsiranda ne dėl sudėtingų išimčių, o dėl skubėjimo ir neatidumo.