„Eurovizijos“ gerbėjai kuria milijonus grojaraščių: konkursas virto pasauliniu muzikos reiškiniu

Artėjant 70-ajam „Eurovizijos“ dainų konkursui, dėmesys krypsta ne tik į pusfinalius ir favoritų prognozes, bet ir į tai, kas išlieka ilgam. Nauja „Spotify“ analizė parodė, kurios konkurso dainos per visą istoriją buvo klausomiausios ir kaip keičiasi klausytojų įpročiai.

Pasak platformos, per pastaruosius 12 mėnesių klausytojai sukūrė daugiau nei 1 200 000 „Eurovizijos“ grojaraščių. Per tą patį laikotarpį konkurso dainos „Spotify“ buvo perklausytos daugiau nei 1 500 000 000 kartų, o tai rodo, kad „Eurovizija“ vis labiau veikia kaip nuolatinis popmuzikos srautas, o ne vienos savaitės renginys.

Kas tapo klausomiausiais hitais?

Didžiausio klausomumo viršūnėje atsidūrė 2019 metais Nyderlandams pergalę atnešusi Duncan Laurence daina Arcade. „Spotify“ skaičiais, ji perkopė 1 500 000 000 perklausų ribą ir tapo klausomiausiu „Eurovizijos“ kūriniu platformos istorijoje.

Antrą vietą užėmė Armėnijos atstovės Rosa Linn daina Snap, kuri „Eurovizijoje“ 2022 metais liko tik 20-a, tačiau vėliau socialiniuose tinkluose tapo virusiniu reiškiniu. Platformoje ji peržengė 1 000 000 000 perklausų ribą ir parodė, kad galutinė vieta konkurse nebūtinai lemia dainos komercinį gyvenimą.

Tarp dainų, kurios išlaikė ilgalaikį populiarumą, išskiriami ir kiti nugalėtojai: Måneskin Zitti e Buoni, Loreen Tattoo bei Alexander Rybak Fairytale. Šie kūriniai dažnai grįžta į grojaraščius prieš kiekvieną konkursą ir kartu veikia kaip atpažįstami žanro etalonai skirtingoms klausytojų kartoms.

Atlikėjai, kuriuos „Eurovizija“ išaugino

„Eurovizija“ seniai veikia kaip tramplinas atlikėjams, o „Spotify“ duomenys parodo, kas iš konkurso peržengė vienkartinio hito ribą. Klausomiausiu su konkursu siejamu atlikėju tapo ABBA, kurių perklausų skaičius platformoje viršija 12 500 000 000.

Antroje vietoje rikiuojasi Måneskin su maždaug 9 000 000 000 perklausų, o toliau seka Céline Dion, kadaise atstovavusi Šveicarijai, su apie 7 000 000 000 perklausų. Šie skaičiai pabrėžia, kad „Eurovizijos“ istorija formuoja ne tik dainų, bet ir visos pasaulinės popkultūros trajektorijas.

Ar yra nugalėtojo formulė?

„Spotify“ bandė įvardyti bendrus bruožus, kurie kartojasi istoriniuose nugalėtojų įrašuose, nors pati platforma pabrėžia, kad „stebuklingos“ taisyklės nėra. Analizėje išskiriama pusiausvyra tarp emocinio skambesio ir šokio energijos, o dažnai sutinkamas tempas siekia apie 127 dūžius per minutę.

Taip pat pastebėta, kad daugeliui sėkmingų dainų būdingas lengvai „dainuojamas“ skambesys, o viena dažniau pasitaikančių tonacijų įvardijama F-dur, siejama su šviesiu, klausytojui pažįstamu skambesiu. Toks derinys padeda kūriniams veikti ir televizijoje, ir vėliau srautinėse platformose.

Platformos apibendrinimu, arčiausiai „idealaus“ istorinio pavyzdžio atsidūrė 1987 metais Airijai laimėjimą atnešusi Johnny Logan daina Hold Me Now. Nors jos tempas siekia 126 dūžius per minutę, o ne 127, ji atitinka didžiąją dalį parametrų, kurie dažnai sutampa su konkurso nugalėtojų profiliu.

Šie duomenys dar kartą patvirtina, kad šiuolaikinėje „Eurovizijoje“ svarbu ne tik finalo vakaras. Vis daugiau lemia tai, ar daina po konkurso atranda kelią į socialinių tinklų trendus, grojaraščius ir ilgalaikį klausymąsi.