Briuselio planai dėl autoparkų kaitina rinką: nauji reikalavimai gali paspartinti senų automobilių krizę

Europos Komisija rengia taisykles, kurios nuo 2030 metų galėtų įpareigoti įmones atnaujinant automobilių parkus didelę dalį rinktis nulinės arba mažos taršos transporto priemones. Pokyčiai pirmiausia būtų taikomi įmonių automobilių parkams, o ne privatiems pirkėjams, tačiau poveikis gali būti platesnis – per finansavimą, naudotų automobilių rinką ir paslaugų kainas.

Leasingo sektorius perspėja, kad pernelyg greitas reikalavimų įvedimas gali smogti smulkiausioms įmonėms, kurioms automobilis dažnai yra pagrindinis darbo įrankis. Didžiausia rizika – ne sklandus perėjimas prie mažataršio transporto, o bandymas kuo ilgiau eksploatuoti senesnius automobilius.

Kas yra vadinamasis Havanos efektas

Leasingo rinkos atstovai šį scenarijų vadina Havanos efektu: kai nauji reikalavimai ar kainos pakelia kartelę taip aukštai, kad dalis verslų vietoj atsinaujinimo pasirenka senų transporto priemonių „gelbėjimą“ ir ilgesnį naudojimą. Tokiu atveju vidutinis autoparkų amžius gali didėti, o reali tarša trumpuoju laikotarpiu – nemažėti.

Didelės korporacijos paprastai automobilius keičia kas kelerius metus, turi didesnį finansinį rezervą ir gali greičiau prisitaikyti. Tuo metu mikroįmonėms, kurių visas „parkas“ kartais tėra vienas automobilis, staigus reikalavimų sugriežtinimas reikštų didesnę finansinę naštą ir ribotą pasirinkimą.

Kodėl pokyčiai jautrūs leasingui

Leasingo modelis daugelyje šalių yra vienas pagrindinių būdų įmonėms įsigyti automobilius, todėl bet kokie autoparkų reikalavimai neišvengiamai persikelia į finansavimo grandinę. Jei reguliavimas apimtų ne tik stambias įmones, bet ir mažas bei vidutines, didžiausias spaudimas tektų segmentui, kuriame sprendimai priimami „čia ir dabar“ pagal mėnesio įmokos dydį.

Riziką sustiprina ir infrastruktūros klausimas: elektromobilių įkrovimo prieinamumas už didžiųjų miestų ribų, galios didinimo kaštai, įkrovimo laikas ir maršrutų planavimas. Verslui, kuris dirba regionuose ar dažnai važiuoja ilgus atstumus, tai gali tapti lemiamu argumentu atidėti perėjimą, net jei ilgalaikėje perspektyvoje elektrifikacija būtų ekonomiškai palanki.

Ko tikisi rinka ir ką tai reikštų praktikoje

Leasingo sektorius ragina, kad planuojami ES reikalavimai būtų labiau paremti paskatomis ir realiu pasirengimu, o ne vien privalomais terminais. Praktikoje tai reikštų aiškesnį pereinamąjį laikotarpį, lankstesnes taisykles mažoms įmonėms ir priemones, kurios mažintų bendrą nuosavybės kainą.

„Tikimės, kad galutinis reguliavimas skatins žaliąsias investicijas, o ne vers prievartinėmis priemonėmis“, – sakė Lenkijos leasingo asociacijos vadovė Monika Constant.

Kol derybos dėl konkrečių nuostatų tęsiasi, verslui svarbiausia tampa pasirengimas: įsivertinti realius maršrutus, energijos sąnaudas, įkrovimo galimybes ir finansavimo scenarijus. Jei reikalavimai įsigaliotų, greičiausiai keistųsi ne tik automobilių pasirinkimas, bet ir sutarčių struktūra, likutinės vertės skaičiavimas bei naudotų automobilių pasiūla.