Naftos kainos šovė į viršų: rinkas gąsdina pavojingas scenarijus Artimuosiuose Rytuose

Pasaulio naftos kainos savaitės pradžioje šoktelėjo, rinkoms reaguojant į atsinaujinusią įtampą Artimuosiuose Rytuose ir didėjančią riziką energijos tiekimui. „Brent“ rūšies nafta pakilo virš 95 eurų už barelį, o JAV WTI priartėjo prie 90 eurų ribos.

Kainas aukštyn stūmė signalai, kad konfliktas gali užsitęsti, o diplomatiniai bandymai sumažinti įtampą kol kas neduoda aiškaus rezultato. Investuotojai ypač jautriai vertina bet kokią informaciją, kuri gali paveikti eksportą iš regiono, kuris yra vienas svarbiausių pasaulinės naftos tiekimo grandinėje.

Didžiausia rinkos baimė siejama su Hormūzo sąsiauriu, per kurį, įvairių tarptautinių institucijų vertinimu, kasdien juda reikšminga pasaulinės jūriniu keliu gabenamos naftos dalis. Net ir trumpalaikiai trikdžiai šiame maršrute gali sukelti kainų šuolius, nes alternatyvūs tiekimo keliai ir pajėgumai ne visada gali greitai kompensuoti praradimus.

Kodėl kainos taip jautriai reaguoja?

Naftos rinka šiuo metu išlieka įtempta dėl kelių lygiagrečių veiksnių: geopolitinės rizikos, transportavimo saugumo ir ribotos greitos pasiūlos reakcijos. Nors dalį spaudimo gali amortizuoti komercinės atsargos ir kai kurių šalių sprendimai didinti tiekimą, bet rizikos premija kainoje išlieka didelė.

Rinkos analitikai atkreipia dėmesį, kad kainų kilimą riboti gali silpnesnė paklausa kai kuriose besivystančiose ekonomikose ir vartojimo mažėjimas, kai degalų kainos tampa pernelyg aukštos. Vis dėlto, jei įtampa regione didėtų arba būtų sutrikdytas eksportas, kainos gali kilti toliau.

Kas laukia toliau?

Artimiausiu metu kainų kryptį lems politiniai sprendimai ir realūs tiekimo srautų pokyčiai, o ne vien pareiškimai. Rinkos dalyviai stebės, ar bus pasiektas susitarimas, kuris sumažintų eskalacijos riziką, ir ar išliks saugus laivybos koridorius per Hormūzo sąsiaurį.

Europai tokie svyravimai reiškia didesnę infliacijos riziką ir spaudimą vartotojams, nes brangesnė žaliava ilgainiui persiduoda degalų ir dalies prekių kainoms. Ekonomistai pabrėžia, kad užsitęsęs kainų šuolis dažniausiai verčia vartotojus taupyti, o verslus atidžiau vertinti sąnaudas.