Įvykiai, pakeitę Artimuosius Rytus: sužinokite, kodėl palestiniečiams Nakba tokia svarbi

Nakbos minėjimas Ramaloje

Okupuotame Vakarų Krante ir Gazos Ruože palestiniečiai susirinko paminėti Nakbos 78-ųjų metinių. Nakba palestiniečių istorijoje siejama su 1948 metais, kai šimtai tūkstančių žmonių buvo priversti palikti namus, žemę ir tapo pabėgėliais.

Ramaloje, kur įsikūrusi Palestinos savivalda, šimtai žmonių miesto centre dalyvavo minėjime, o mečetėse nuskambėjo simbolinė 78 sekundžių sirena. Šis gestas buvo skirtas pabrėžti metinių skaičių ir kolektyvinės atminties tęstinumą.

Iš velionio palestiniečių lyderio Yassero Arafato kapo iki Manaros aikštės pajudėjo masinė eisena. Gatvėse plazdėjo Palestinos vėliavos, skambėjo būgnai, žygiuojančius lydėjo skautų orkestrų muzika ir dūdmaišiai.

Minėjimo metu dalis dalyvių nešė didžiulį raktą, kuris simbolizuoja teisę sugrįžti į prarastus namus. Taip pat buvo keliami plakatai, raginantys nepamiršti išvarymo istorijos ir reikalaujantys politinio bei teisinio sprendimo pabėgėlių klausimu.

Teisės sugrįžti akcentas

Dalis susirinkusiųjų pabrėžė, kad Nakba, jų vertinimu, išlieka neužgijusi žaizda, nes pasekmės jaučiamos ir šiandien tiek okupuotose teritorijose, tiek pabėgėlių stovyklose už regiono ribų. Ši tema ypač aktuali milijonams palestiniečių diasporoje, kurių šeimų istorijos perduodamos iš kartos į kartą.

„Ši diena primena mums nacionalinę tragediją, o teisė sugrįžti turi būti grąžinta teisėtiems jos savininkams“, – sakė Abdel Kareem Abu Arqoub.

„Teisė sugrįžti yra šventa ir jai netaikomas senaties terminas“, – sakė Jihad Dar Ali.

Teisės sugrįžti klausimas dažnai siejamas su Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1948 metais priimta rezoliucija 194, kurioje kalbama apie galimybę pabėgėliams grįžti „kaip įmanoma greičiau“ ir kompensacijas tiems, kurie negrįžta arba patyrė žalą. Vis dėlto rezoliucijos įgyvendinimas iki šiol išlieka ginčų objektu ir nėra pasiektas praktinis susitarimas.

Istorinis kontekstas nuo 1917 metų

Nakbos ištakos dažnai aiškinamos platesniame istoriniame kontekste, kuris prasideda dar 1917 metais paskelbta Balfouro deklaracija. Joje Jungtinės Karalystės vyriausybė išreiškė paramą žydų nacionalinių namų sukūrimui Palestinoje, o vėliau teritorija atsidūrė britų mandato sistemoje.

1947 metais Jungtinės Tautos pasiūlė Palestinos padalijimo planą į dvi valstybes. Planas regione sulaukė skirtingų reakcijų, o 1948 metų gegužę, pasibaigus britų mandatui ir paskelbus Izraelio valstybės įkūrimą, prasidėjo karas, kurį lydėjo plataus masto gyventojų pasitraukimas ir priverstinis išvarymas.

Istorikų ir tarptautinių organizacijų vertinimu, per 1948 metų įvykius namus paliko arba buvo priversti palikti apie 750 000 palestiniečių. Šiandien Nakbos minėjimai kasmet rengiami ne tik Vakarų Krante ir Gazos Ruože, bet ir šalyse, kur gyvena didelės palestiniečių bendruomenės.

Šių metų minėjimuose Ramaloje pagrindinis akcentas buvo politinė ir moralinė žinia: palestiniečiai siekia, kad jų istorinis pasakojimas būtų pripažintas, o teisės sugrįžti klausimas liktų tarptautinėje darbotvarkėje.