Naujos galimybės autizmo gydyme: mokslininkai išbandė neinvazinę smegenų stimuliaciją

Trumpas, vos penkias dienas trunkantis neinvazinės smegenų stimuliacijos kursas gali reikšmingai pagerinti dalies autistiškų vaikų socialinę komunikaciją ir kalbinius gebėjimus, rodo BMJ paskelbtas klinikinis tyrimas. Tyrime dalyvavo ir vaikai, turintys intelekto negalią, kurie tokio tipo bandymuose dažnai apskritai neįtraukiami.

Mokslininkai pabrėžia, kad autizmo spektro sutrikimui būdingi socialinės sąveikos ir komunikacijos sunkumai dažnai mažinami elgesio ir kalbos terapijomis, tačiau specialistų trūkumas bei ilgi užsiėmimų ciklai riboja jų prieinamumą. Daliai šeimų ypač sudėtinga rasti intensyvią, nuoseklią pagalbą, kai vaikas turi ir intelekto negalią.

Kas yra magnetinė stimuliacija

Tyrime taikyta neinvazinė neuromoduliacija, kai prie galvos odos priglaustas prietaisas generuoja greitai kintantį magnetinį lauką ir taip veikia po kaukole esančių neuronų aktyvumą. Šis metodas nereikalauja operacijos, nejautros ar vaistų, o pati procedūra paprastai trunka minutes.

Mokslininkai naudojo vadinamąją teta impulso bangų stimuliaciją, kai impulsai pateikiami trumpomis „paketų“ serijomis. Praktinis tokio sprendimo pranašumas ypač svarbus dirbant su mažais vaikais, nes trumpesnė sesija didina tikimybę, kad vaikas išbus ramiai ir bendradarbiaus.

Tyrimo eiga ir rezultatai

Tyrime dalyvavo 194 vaikai, kurių vidutinis amžius siekė apie 6,5 metų. Maždaug pusės dalyvių intelekto koeficientas buvo mažesnis nei 70, tačiau visi vaikai turėjo bent 50 balų, kad būtų užtikrintas patikimas įvertinimas ir prasmingas dalyvavimas.

Dalis vaikų gavo tikrą stimuliaciją, o kontrolinė grupė gavo imituotą procedūrą: prietaisas buvo naudojamas taip pat, tačiau aktyvūs impulsai nebuvo taikomi. Toks palyginimas leidžia objektyviau įvertinti, ar pokyčiai susiję su pačiu metodu, o ne su lūkesčių efektu ar natūraliu raidos svyravimu.

Vaikų tėvai prieš kursą, iškart po jo ir po mėnesio pildė klausimynus apie socialinę komunikaciją. Tyrėjai nurodo, kad po penkių dienų fiksuoti pagerėjimai išliko ir po mėnesio, be to, užfiksuota kalbinių gebėjimų pažanga.

Pranešta, kad rimtų nepageidaujamų reiškinių nebuvo, o lengvi šalutiniai poveikiai, jei pasireiškė, praeidavo savaime. Vis dėlto specialistai atkreipia dėmesį, kad saugumo vertinimas visuomet priklauso ir nuo ilgesnio stebėjimo, todėl svarbūs tolesni tyrimai.

Ką tai reiškia šeimoms ir gydytojams

Autistiški vaikai, turintys intelekto negalią, neretai sulaukia mažiau tyrimais pagrįstų gydymo alternatyvų, nors pagalbos poreikis jų šeimoms būna didesnis. Dėl to pats faktas, kad ši grupė įtraukta į klinikinį tyrimą dideliu mastu, laikomas svarbiu žingsniu į priekį.

Ekspertai pabrėžia, kad neuromoduliacija nėra elgesio ir edukacinės pagalbos pakaitalas. Tačiau trumpas penkių dienų kursas galėtų tapti papildoma priemone, ypač jei vėlesni darbai patvirtins, kiek laiko išlieka nauda, kiek kursų reikia palaikymui ir kaip metodas veikia kasdienėje klinikinėje praktikoje.

Ne mažiau svarbus ir prieinamumo klausimas: magnetinės stimuliacijos įranga kainuoja, o paslauga nėra visuotinai prieinama visose gydymo įstaigose. Kita vertus, ilgalaikės programos, kurioms reikia kasdienių vizitų kelias savaites, taip pat reikalauja didelių laiko ir finansinių išteklių, todėl trumpesnės intervencijos potencialas sveikatos sistemoms ir šeimoms išlieka aktualus.