Technologijos prieinamos visiems, bet pelnas lieka ne visur: Europa ieško atsakymo

Skaitmeninės ekonomikos „startas iš naujo“

Europos ekonomikos kongrese Katovicuose investuotojas Sebastianas Kulčykas teigė, kad skaitmeninėje transformacijoje valstybės iš esmės atsiduria „nuliniame taške“. Jo mintis paprasta: dauguma technologinių įrankių šiandien prieinami globaliai, todėl pranašumą lemia ne pati technologija, o gebėjimas ją paversti produktu ir verslu.

Pasak jo, laikai, kai konkurencinį pranašumą garantuodavo vien prieiga prie pažangių sprendimų, baigiasi. Skirtumą kuria sprendimų greitis, organizacijų kultūra ir tai, ar pavyksta sukurti ilgalaikę vertę vietos rinkoje.

Kur dingsta vertė?

Kulčykas akcentavo, kad esminė kliūtis nėra idėjų ar talentų trūkumas, o vietinio, drąsaus kapitalo stygius. Kai finansavimas per anksti ateina iš išorės, dalis kontrolės, intelektinės nuosavybės ir būsimo pelno neretai iškeliauja kartu su juo.

Tokiu atveju šalis gali likti stipri kaip paslaugų ar kompetencijų tiekėja, tačiau silpnesnė kuriant globalius produktus ir valdant jų mastelį. Kitaip tariant, sukuriama daug darbo vietų, bet ne visada sukuriamos įmonės, kurios pačios diktuoja taisykles rinkoje.

„Technologijos šiandien yra prieinamos visur, tačiau nulinis taškas prasideda tada, kai reikia jas komercinti ir išlaikyti pelną šalies viduje“, – sakė Sebastianas Kulčykas.

DI era keičia konkurencijos taisykles

Diskusijoje skambėjo ir platesnis kontekstas: DI, debesijos paslaugos ir standartizuoti programavimo įrankiai smarkiai sumažino įėjimo barjerus. Startuoti gali daugiau komandų nei anksčiau, tačiau kartu išaugo ir konkurencija, todėl laimi tie, kurie greičiausiai randa aiškų verslo modelį.

Tai reiškia, kad investicijų klausimas tampa dar svarbesnis: reikalingas kapitalas, kuris leidžia testuoti, klysti, persitvarkyti ir galiausiai augti iki tarptautinio masto. Be tokio finansavimo inovacijos dažnai įstringa prototipų stadijoje arba parduodamos dar nepasiekusios brandos.

Kulčykas pabrėžė, kad vengimas rizikuoti yra sisteminė problema, kuri stabdo proveržį. Inovacijų ekonomikoje nesėkmės yra proceso dalis, o ne išimtis, todėl kapitalas turi būti pasiruošęs ne tik greitam rezultatui, bet ir neišvengiamoms klaidoms.

Jo teigimu, talentų netrūksta, tačiau trūksta sąlygų, kad jie liktų kurti įmonių vietoje, o ne tik dirbti kitų sukurtose struktūrose. Tam būtinas glaudesnis ryšys tarp mokslo, verslo ir investuotojų, kad idėjos virstų produktais, o produktai – eksportuojamu augimu.