Šis krūmas tampa nauju buksmedžių pakaitalu: mažiau problemų, o vaizdas dar geresnis

Daugelį metų buksmedis buvo vienas populiariausių dekoratyvinių krūmų formuojamiems rutuliams, gyvatvorėms ir žemoms žaliosioms bordiūrinėms juostoms. Tačiau Europoje išplitęs buksmedinis ugniukas daugybei sodininkų šį pasirinkimą pavertė nuolatine kova, todėl vis dažniau ieškoma panašaus vaizdo, bet mažiau problemų keliančių alternatyvų.

Buksmedinis ugniukas ypač pavojingas tuo, kad jo vikšrai gali labai greitai nuėsti lapus ir apgraužti ūglius, o krūmas praranda dekoratyvumą per trumpą laiką. Praktikoje tai reiškia dažną apžiūrą, pakartotinius purškimus ir riziką, kad net prižiūrimas augalas vis tiek bus smarkiai pažeistas.

Kas dažniausiai keičia buksmedį

Viena dažniausių alternatyvų, apie kurią vis garsiau kalba kraštovaizdžio specialistai, yra japoniškasis bugienis (Ilex crenata), dar vadinamas buksmediniu bugieniu. Smulkūs, tamsiai žali lapeliai ir tankus šakojimasis leidžia sukurti labai panašų efektą kaip buksmedžio, ypač kai krūmas formuojamas.

Svarbus privalumas tas, kad šis augalas nėra tipinis buksmedinio ugniuko taikinys, todėl sumažėja poreikis nuolat gelbėti krūmus nuo vieno agresyviausių kenkėjų. Be to, jis išlieka dekoratyvus ir šaltuoju sezonu, tad sodas neatrodo tuščias net ir žiemą.

Kokios sąlygos jam tinka

Japoniškasis bugienis geriausiai auga nuo vėjų apsaugotose vietose, nes atviros, skersvėjų perpučiamos erdvės gali didinti ūglių apdžiūvimo riziką. Žiemą krūmams ypač kenkia šalti vėjai ir sausa aplinka, todėl verta numatyti užuovėją arba sodinti arčiau kitų želdinių.

Dirvai šis augalas kelia aiškius reikalavimus: jam palankiausia lengvai rūgšti, laidi ir nuolat vidutiniškai drėgna žemė. Sunkesnėje, molingoje dirvoje jis gali skursti, o kalkingame grunte dažniau pastebimas lapų pašviesėjimas ir silpnesnis augimas, todėl sausromis būtinas reguliarus laistymas, ypač jauniems augalams.

Genėjimas ir formavimas: kada geriausia

Japoniškasis bugienis gerai pakenčia formuojamąjį genėjimą, todėl tinka rutuliams, žemoms gyvatvorėms ir šiuolaikiškoms geometrinėms formoms. Po kirpimo jis gana greitai sutankėja, jei augimo sąlygos tinkamos ir netrūksta drėgmės.

Dažniausiai rekomenduojama genėti pavasario pabaigoje arba vasaros pradžioje, kai krūmas aktyviai auga ir lengviau atkuria formą. Per vėlai rudenį smarkiai nukirpti nereikėtų, nes nauji ūgliai gali būti jautresni šalčiui, o švelnesnis, reguliarus formavimas paprastai duoda geresnį rezultatą nei vienkartinis radikalus kirpimas.