Šis egzotiškas vaismedis vis dažniau auginamas Lietuvoje: vaisiai išsilaiko net kelis mėnesius

Naši, dar vadinama azijine kriauše (Pyrus pyrifolia), vis dažniau atsiranda Europos soduose dėl traškios tekstūros ir skonio, primenančio obuolio ir meliono derinį. Nors augalas kilęs iš Rytų Azijos, tinkamai parinkus veislę ir vietą, jį galima sėkmingai auginti ir Lietuvos sąlygomis.

Šis vaismedis geriausiai jaučiasi šiltesnėse, nuo vėjo apsaugotose sodo vietose, kur netrūksta saulės. Praktikoje tam tinka pietinė sklypo pusė arba vieta prie pastato sienos, kuri dieną sukaupia šilumą ir mažina temperatūros svyravimus.

Veislės ir apdulkinimas

Renkantis sodinuką svarbu įvertinti veislės atsparumą šalčiui ir ligoms, nes skirtingos naši veislės gerokai skiriasi. Augintojai dažnai ieško veislių, kurios patikimiau dera vėsesniame klimate ir rečiau nukenčia nuo įprastų kriaušių ligų.

Dalis azijinių kriaušių yra savidulkės tik iš dalies, todėl derliui užtikrinti paprastai rekomenduojama šalia auginti bent dvi skirtingas veisles, kurios žydi panašiu metu. Kai kuriais atvejais apdulkinimui gali tikti ir įprastos europinės kriaušės, jei jų žydėjimo laikas sutampa.

Dirva, laistymas ir tręšimas

Naši geriausiai auga derlingoje, laidžioje, humusingoje dirvoje, kurios reakcija yra nuo silpnai rūgščios iki neutralios. Sunkiose, užmirkstančiose dirvose medelis skursta, todėl sodinant verta pagerinti žemę kompostu, o prastai drenuojamose vietose pasirūpinti drenažu.

Pirmaisiais metais po pasodinimo svarbiausia yra pastovi drėgmė, ypač ilgesnių sausrų metu. Laistyti reikėtų rečiau, bet gausiau, kad vanduo pasiektų šaknis, o ne tik sudrėkintų paviršių.

Tręšimą patariama pradėti pavasarį, kai atsinaujina vegetacija, o vasaros antroje pusėje neperdozuoti azoto, kad ūgliai nespurtuotų prieš rudenį. Derėjimo metu augalui svarbesnis kalis, o pastebėjus lapų šviesėjimą ar silpnesnį augimą, verta įvertinti mikroelementų, ypač geležies, trūkumą.

Genėjimas, ligos ir kada skinti

Naši vainikas linkęs tankėti, todėl kasmetinis genėjimas padeda išlaikyti šviesą ir sumažinti ligų riziką. Ankstyvą pavasarį šalinamos į vainiko vidų augančios, besikryžiuojančios, pažeistos šakos, o vaisinės trumposios šakelės paliekamos, nes ant jų formuojasi derlius.

Azijinės kriaušės dažnai laikomos atsparesnėmis kai kurioms ligoms, tačiau vis tiek gali nukentėti nuo rūdžių ar kitų infekcijų, ypač jei netoliese auga ligų plitimui palankūs augalai. Svarbi profilaktika yra rudeninis nukritusių lapų surinkimas, vainiko retinimas ir pažeistų šakelių pašalinimas iki sveikos medienos.

Skynimo laikas priklauso nuo veislės ir oro sąlygų, tačiau dažniausiai derlius sunoksta nuo rugpjūčio iki spalio. Skirtingai nei dalis europinių kriaušių, naši po nuskynimo beveik nebesunoksta, todėl jas verta skinti tada, kai vaisius įgauna būdingą spalvą ir lengviau atsiskiria nuo šakelės.

Tinkamai laikomos vėsiame rūsyje ar šaldytuve naši gali išsilaikyti kelis mėnesius, o tvirtesnė žievė dažnai padeda lengviau išvengti greito gedimo. Dėl to šis vaisius patrauklus ne tik mėgėjams, bet ir tiems, kurie nori ilgesnio laikymo derliaus be sudėtingų sąlygų.