„Ohang“ projektas: senoviniai Uzbekistano skambesiai sulauks naujo gyvenimo elektroninėje muzikoje

Senos melodijos keliasi į internetą

Uzbekistane startuoja nauja atviros prieigos muzikos platforma „Ohang“, kurios tikslas – skaitmeniniu formatu išsaugoti retus liaudies instrumentus, melodijas ir ritmus. Projekto kūrėjai sako, kad taip siekiama sujungti tradicinį paveldą su šiuolaikine kūryba ir sumažinti spragas pasaulinėse garso bibliotekose.

Iniciatyva orientuota į garsus, kurie ilgus metus sklido tik vietos bendruomenėse – kalnų kaimuose, vestuvių procesijose ar piemenų kasdienybėje. Dalis šių skambesių iki šiol nebuvo profesionaliai įrašyti, todėl rizikavo išnykti kartu su atlikėjais ir meistrais.

Kodėl prireikė tokio archyvo

Projekto komanda pabrėžia, kad tradiciniai motyvai vis dažniau pasitelkiami popmuzikoje, hiphope ir elektronikoje, tačiau neretai jie atskiriami nuo kilmės konteksto. Dėl to klausytojai ir kūrėjai lengvai supainioja regioninius skambesius, o ieškant Uzbekistano muzikos garso platformose dažnai pateikiami su šalimi nesusiję įrašai.

„Nespecialistai vietinius motyvus dažnai supainioja su arabų, azerbaidžaniečių ar turkmėnų muzika“, – sakė nematerialaus kultūros paveldo ekspertas Uktam Khakimov.

„Kai garso platformose ieškai pagal užklausą Uzbekistano muzika, tinkamų rezultatų dažnai trūksta, o sistema pasiūlo nesusijusius kūrinius“, – pridūrė jis.

Ekspedicijos, studija ir autentiškas skambesys

Darbas prasidėjo lauko ekspedicijomis Taškente ir aplinkiniuose regionuose: tyrėjai lankėsi dirbtuvėse, kaimuose ir studijose, ieškodami tradicinių atlikėjų bei instrumentų meistrų. Surinkta medžiaga vėliau buvo įrašyta profesionalioje studijoje, fiksuojant tiek solo, tiek ansamblinius atlikimus.

Rezultatas – archyvas, kuriame sukaupti 24 tradiciniai instrumentai ir daugiau nei 200 įrašytų garso pavyzdžių. Tarp ryškesnių radinių minimas gajir nay – retas pučiamasis instrumentas, gaminamas iš plėšraus paukščio sparno kaulo ir siejamas su kalnų gyventojų kasdienybe.

Kita svarbi dalis – senos surnay melodijos, kurios, pasak komandos, nebuvo atliekamos 40–50 metų. Taip pat dokumentuoti regioniniai doira ritmai, sibizga bei Bucharos mušamųjų tradicijos, kai kuriuos elementus teko rekonstruoti.

„Mums buvo svarbu, kad profesionalus įrašymas nepakeistų autentiško skambesio“, – sakė Uktam Khakimov.

„Pagrindinė užduotis buvo ne pagerinti instrumentą apdorojimu, o užfiksuoti tikrą, originalų garsą“, – pabrėžė jis.

Nemokama prieiga ir aiškios naudojimo taisyklės

Platforma „Ohang“ žadama visiškai nemokama: nenumatoma mokamų funkcijų ar prenumeratų. Projekto atstovai teigia, kad įrašai bus pateikiami pagal viešo naudojimo licenciją, todėl juos bus galima parsisiųsti ir naudoti asmeniniuose, kūrybiniuose bei komerciniuose projektuose.

Leidžiama muziką įtraukti į vaizdo įrašus, filmus, reklamą ar naujus kūrinius, tačiau akcentuojama viena riba – negalima perparduoti nepakitusių įrašų kaip atskiro produkto. Kūrėjai taip pat pabrėžia kultūrinės pagarbos principą: tikslas yra platus naudojimas, bet ne tradicijų iškraipymas.

Kas toliau: plėtra ir naujos formos

Oficialus „Ohang“ startas planuojamas birželį, o pradinis turinys bus sudarytas iš pirmųjų ekspedicijų Taškento regione. Vėliau numatoma vykti į kitas šalies dalis ir palaipsniui pildyti katalogą naujais instrumentais, melodijomis bei ritminiais raštais.

Projekto kūrėjai mato platformą ne tik kaip archyvą, bet ir kaip kūrybinę erdvę, kurioje galėtų atsirasti remiksai, bendri tradicinių atlikėjų ir šiuolaikinių prodiuserių projektai. Taip pat svarstoma elektroninės muzikos festivalio idėja, kuriame skambėtų naujai interpretuoti uzbekų tradiciniai garsai.