Elektra šiek tiek atpigo, bet džiaugtis dar anksti: rinką stabdo svarbūs veiksniai

Estijoje elektra taip pat atpigo 4 proc., tačiau ten vidutinė savaitės kaina išliko mažesnė nei kitose Baltijos valstybėse ir siekė 76,16 Eur/MWh. Nepaisant mažėjimo, Lietuva ir Latvija toliau išlieka brangesnėmis elektros kainų zonomis regione.

Specialistų vertinimu, kainų kritimą daugiausia lėmė sumažėjęs elektros vartojimas. Vis dėlto spartesnį kainų mažėjimą stabdė mažesnė atsinaujinančių energijos išteklių gamyba visame „Nord Pool“ regione.

Riboti pajėgumai išlaikė aukštesnes kainas

Baltijos šalyse kainų skirtumams didžiausią įtaką ir toliau darė riboti tarpvalstybiniai elektros perdavimo pajėgumai. Situaciją papildomai veikė ir tęsiami jungčių remonto darbai, dėl kurių perdavimo galios išliko mažesnės.

Rinkos dalyviai pažymi, kad tokios aplinkybės mažina importo lankstumą ir apsunkina galimybes efektyviau subalansuoti elektros srautus tarp valstybių. Dėl to Lietuva ir Latvija išlieka aukštesnių kainų zonoje net ir sumažėjus bendram vartojimui.

Vidutinės elektros kainos mažėjo ir kitose Europos rinkose. Vokietijoje jos smuko 13 proc. iki 98,87 Eur/MWh, o Lenkijoje mažėjimas siekė 4 proc. – iki 110,63 Eur/MWh.

Lietuva pasigamino beveik visą reikalingą elektrą

Praėjusią savaitę Baltijos šalyse sumažėjo vėjo elektrinių generacija. Bendras vėjo jėgainių pagamintos elektros kiekis smuko 22 proc., tuo metu saulės elektrinių gamyba augo 3 proc.

Bendras elektros suvartojimas Baltijos regione per savaitę sumažėjo 2 proc. ir siekė 467 GWh. Lietuvoje vartojimas smuko iki 216 GWh, Estijoje – iki 123 GWh, o Latvijoje fiksuotas 3 proc. augimas iki 128 GWh.

Elektros gamyba Baltijos šalyse taip pat mažėjo. Per savaitę regione pagaminta 416 GWh elektros energijos – 5 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę.

Daugiausia elektros pasigamino Lietuva

Lietuvoje elektros gamyba sumažėjo 7 proc. ir siekė 204 GWh. Estijoje gamyba traukėsi 10 proc. iki 92 GWh, o Latvijoje augo 3 proc. ir pasiekė 120 GWh.

Nepaisant mažesnės gamybos, Baltijos valstybės kartu pasigamino 89 proc. regione suvartotos elektros energijos. Lietuva užsitikrino net 95 proc. reikalingo elektros kiekio, Latvija – 94 proc., o Estija – 75 proc.

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad aukštas vietinės gamybos lygis padeda mažinti priklausomybę nuo importo, tačiau kainų situaciją regione vis dar stipriai veikia tarpvalstybiniai perdavimo pajėgumai bei oro sąlygos, lemiančios atsinaujinančios energetikos gamybą.

Praėjusią savaitę elektros kainos Baltijos šalyse išliko gana aukštos, nors kai kuriose rinkose fiksuotas nedidelis mažėjimas. Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina smuko 4 proc. ir siekė 96,48 Eur/MWh. Toks pats kainos kritimas užfiksuotas ir Latvijoje.