NATO šalys vis labiau domisi sausumos robotais: italai jau testuoja lenkų kurtą sistemą

Italijos sausumos pajėgos surengė bandymus, kuriuose pasirodė lenkiškas sunkus kovinis robotas PIAP HUNTeR. Viešai paskelbtos nuotraukos iš poligono atkreipė dėmesį į augantį susidomėjimą Lenkijoje kuriamomis bepilotėmis sausumos platformomis NATO šalyse.

Šie bandymai vyko platesniame kontekste, kai Europos kariuomenės sparčiai ieško sprendimų, galinčių sumažinti karių riziką ir padidinti žvalgybos bei ugnies paramos galimybes. Sausumos robotika vis dažniau vertinama kaip būtina grandis šalia dronų ore ir jūroje, ypač konfliktuose, kuriuose dominuoja sensoriai, tikslus taikinių aptikimas ir greita reakcija.

Kas yra PIAP HUNTeR

PIAP HUNTeR yra sunki daugiafunkcė bepilotė platforma, sukurta Łukasiewicz tinklo Pramoniniame automatikos ir matavimų institute. Skelbiama, kad robotas sveria daugiau nei 4 tonas, yra beveik 5 metrų ilgio ir pritaikytas veikti sudėtingame reljefe, kur įprastoms transporto priemonėms kyla daugiau apribojimų.

Platforma naudoja hibridinę pavarą ir gali važiuoti didesniu nei 50 kilometrų per valandą greičiu, o elektriniu režimu judėti itin tyliai. Tokia kombinacija svarbi žvalgybai ir patruliavimui, kai reikia sumažinti akustinį pėdsaką ir išlaikyti manevringumą.

Kokias užduotis gali atlikti

Robotui numatoma plati paskirčių gama: nuo žvalgybos ir patruliavimo iki logistikos užduočių ar sužeistųjų evakavimo. Modulinė konstrukcija leidžia pritaikyti platformą konkrečiai misijai, o tai šiuolaikinėse kariuomenėse vertinama kaip būdas greičiau diegti naujus pajėgumus neperkant visiškai skirtingų sistemų.

Ginkluotose komplektacijose PIAP HUNTeR gali būti integruojamas su nuotoliniu būdu valdomais ginklų moduliais. Tai leidžia vykdyti ugnies paramą ar kolonos apsaugą nepastatant karių į tiesioginį pavojų, ypač rizikingose teritorijose ar miesto aplinkoje.

Kodėl italų bandymai svarbūs

Italijos kariuomenės dėmesys rodo, kad bepilotės sausumos sistemos Europoje pereina nuo eksperimentų prie praktinio vertinimo lauko sąlygomis. Toks signalas svarbus ir gynybos pramonei, nes realūs bandymai dažnai tampa pradiniu etapu tolesniam pirkimų ar bendrų vystymo programų svarstymui.

Lenkijos kūrėjams tai gali reikšti didesnes eksporto perspektyvas, ypač jei platforma sėkmingai integruojama į NATO ryšių, valdymo ir žvalgybos procesus. Tuo pat metu NATO šalys vis daugiau dėmesio skiria atsparumui elektroninei kovai, autonomijos saugai ir logistikos patikimumui, todėl tokie bandymai paprastai vertina ne tik techninius parametrus, bet ir visą sistemos gyvavimo ciklą.

Augantis susidomėjimas sausumos robotais siejamas ir su naujausiomis tendencijomis Ukrainoje, kur didelę reikšmę įgavo nuotoliniu būdu valdomos platformos, skirtos žvalgybai, krovinių pristatymui ar darbui pavojingose zonose. Europos kariuomenės iš šių pamokų daro išvadą, kad ateities pajėgumai priklausys nuo žmogaus ir autonominių ar nuotoliniu būdu valdomų sistemų sąveikos.