Putinas ir Xi demonstruoja artumą: Kinija Rusiją naudoja kaip spaudimo įrankį JAV

Kas slepiasi už darbotvarkės

Praėjus mažiau nei savaitei po Donaldo Trumpo vizito Pekine, į Kinijos sostinę atvyko Vladimiras Putinas valstybiniam susitikimui su Xi Jinpingu. Iš pirmo žvilgsnio tai dar vienas rutininis viršūnių susitikimas, tačiau daug ką išduoda ne deklaracijos, o delegacijų sudėtis.

Skirtingai nei JAV vadovo kelionėje, kurioje buvo ryškus technologijų ir finansų verslo atstovų vaidmuo, Kremlius į Pekiną atsivežė itin „valstybinę“ komandą. Tarp lydinčiųjų minimi penki vicepremjerai, aštuoni ministrai, regionų vadovai ir Rusijos centrinio banko vadovė.

Ekonominė priklausomybė ir pigūs ištekliai

Rusijai Kinija pastaraisiais metais tapo esmine ekonomine atrama, ypač sugriežtėjus Vakarų sankcijoms ir apribojus prieigą prie finansų infrastruktūros. Dvišalė prekyba jau keletą metų iš eilės viršija maždaug 185 mlrd. eurų ribą, o Maskva vis labiau remiasi Pekinu dėl pramoninių įrenginių, elektronikos ir transporto.

Kartu auga ir atsiskaitymai juaniais: po 2022 metais įvykusio lūžio jų dalis Rusijos užsienio prekyboje šoktelėjo nuo pavienių procentų iki dešimčių procentų. Tai reiškia, kad Kinijos finansiniai kanalai Rusijai tampa nebe papildomu, o struktūriniu sprendimu.

Pekinas tuo pat metu perka didelius kiekius su nuolaida parduodamos rusiškos naftos, o energetinėje darbotvarkėje išlieka ir naujo dujotiekio „Sibiro galia 2“ projektas. Kinijos logika paprasta: siekti pigesnių žaliavų, bet neperžengti ribos, kuri galėtų sukelti skausmingas Vakarų antrines sankcijas ir paveikti eksportą į Europos rinkas.

Derybos dėl Ukrainos ir Taivano korta

Vizito fone išryškėja ir geopolitiniai skaičiavimai. Į delegaciją įtrauktas Kirilas Dmitrijevas, vadovaujantis Rusijos tiesioginių investicijų fondui ir laikomas vienu svarbių Kremliaus derybininkų su Vašingtonu, o tai rodo, kad Maskvai svarbi ne tik ekonomika, bet ir Kinijos politinis svoris tarptautinėse derybose.

Kinijai šis artumas su Rusija yra ir spaudimo instrumentas JAV atžvilgiu. Demonstruodama, kaip arti gali būti Maskvai, Kinija siekia stiprinti savo pozicijas dėl Taivano ir mažinti JAV politinę bei karinę paramą salai, kurią Pekinas laiko savo teritorijos dalimi.

Putinas ir Xi yra susitikę daugiau nei 40 kartų ir viešai pabrėžia asmeninį ryšį, o tai kuria ilgalaikio bendradarbiavimo įspūdį. Europai tai signalas, kad vien laukti lyderių pasikeitimo ar „natūralaus atvėsimo“ gali būti rizikinga strategija, ypač kai ekonominiai ryšiai ir abipusė nauda giliai įsišakniję.

Šio vizito žinutė Europai dviprasmė: viena vertus, Kinija vengia veiksmų, kurie galėtų tiesiogiai užkirsti kelią prekybai su ES, kita vertus, ji išnaudoja Rusiją kaip svertą derybose su Vašingtonu. Todėl Europos pasirinkimai dėl sankcijų vykdymo, technologijų kontrolės ir ekonominio atsparumo tampa nebe teoriniais, o praktiniais klausimais.