Milijardiniai pasiūlymai ir akcijų paketai: sužinokite, kaip technologijų bendrovės vilioja DI talentus

Didžiųjų technologijų bendrovės ir naujos kartos DI startuoliai įsitraukė į kovą dėl itin reto ištekliaus – žmonių, gebančių kurti vadinamuosius „frontier“ lygio modelius. Rinkoje kalbama, kad tokių specialistų pasaulyje tėra keli šimtai, todėl jų samdymas primena sporto žvaigždžių perėjimų karštinę.

Šią tendenciją dar labiau sustiprino lenktynės dėl dirbtinio bendrojo intelekto, kai vis daugiau organizacijų siekia ne tik geresnių pokalbių modelių, bet ir universalesnių sistemų. Dėl to smarkiai išaugo atlygio paketai, o derybose vis dažniau dalyvauja patys vadovai.

Kas kelia atlygius į viršų

Didžiausius pasiūlymus dažniausiai lemia ne bazinis atlyginimas, o akcijų paketai, pasirašymo premijos ir ilgalaikiai skatinimo planai. Rinkos dinamika paprasta: kuo daugiau lėšų skiriama skaičiavimo pajėgumams, duomenims ir infrastruktūrai, tuo brangesni tampa žmonės, galintys šiuos resursus paversti veikiančiais produktais.

Be to, kai kurie vadovai šiandien vertinami ne vien kaip mokslininkai, bet ir kaip „talento magnetai“ – gebantys atsivesti komandą. Toks efektas ypač svarbus, kai laboratorijos konkuruoja ne tik dėl rezultatų, bet ir dėl reputacijos, leidžiančios pritraukti kitus aukščiausio lygio tyrėjus.

Ilya Sutskever ir SSI fenomenas

Vienu ryškiausių vardų laikomas Ilya Sutskever – vienas iš „OpenAI“ bendraįkūrėjų ir buvęs vyriausiasis mokslininkas, siejamas su proveržiais, lėmusiais generatyvinio DI šuolį. Po vidinių valdymo sukrėtimų „OpenAI“ jis pasitraukė ir 2024 metais prisidėjo kuriant Safe Superintelligence.

Nors Safe Superintelligence dar nėra pristatęs plataus komercinio produkto, rinkoje ši bendrovė vertinta maždaug 27,5 mlrd. eurų. Taip pat viešoje teisinėje aplinkoje buvo atskleista, kad Sutskever turėjo apie 6 mlrd. eurų vertės dalį „OpenAI“, o tai dar kartą parodė, kokią finansinę vertę sukūrė ankstyvieji DI laboratorijų lyderiai.

Mira Murati ir nauja kryptis

Kita dažnai minima figūra – buvusi „OpenAI“ technologijų vadovė Mira Murati, kuri 2024 metais paliko bendrovę ir įkūrė Thinking Machines Lab. Ji buvo viena iš matomiausių veidų pristatant „ChatGPT“ ir kitus „OpenAI“ produktus, o anksčiau dirbo ir „Tesla“.

Thinking Machines Lab, kaip teigiama viešose rinkos apžvalgose, netrukus po starto buvo vertinama daugiau nei 4,3 mlrd. eurų. Bendrovė komunikuoja, kad sieks ne vien autonominių sistemų, bet ir žmogaus bei DI bendradarbiavimo, o tai atspindi platesnę kryptį: įrankiai, kurie integruojasi į kasdienį darbą, tampa tokie pat svarbūs kaip ir dideli modeliai.

Meta statymas: Scale AI ir Wang

Dar vienas pavyzdys – Alexandr Wang, 2016 metais įkūręs „Scale AI“, kuri ilgainiui tapo svarbia grandimi mokant modelius: nuo duomenų parengimo iki vertinimo bei kokybės užtikrinimo. Tokia infrastruktūra tapo ypač vertinga generatyvinio DI eroje, kai didelę dalį sėkmės lemia duomenų valdymas ir testavimo disciplina.

2025 metais „Meta“, remiantis plačiai cituotais rinkos pranešimais, įsigijo 49 proc. nebalsuojančią „Scale AI“ dalį už maždaug 12,3 mlrd. eurų, o bendra įmonės vertė siekė apie 25 mlrd. eurų. Wang perėjo į vadovaujančią rolę „Meta“ superintelekto krypties komandoje, o jo kompensacija, pagal nutekėjimu vadinamus dokumentus, galėjo siekti itin aukštą lygį, įskaitant 860 000 eurų bazę ir reikšmingą akcijų paketą.

„Google DeepMind“ ir Hassabis vaidmuo

„Google DeepMind“ vadovas Demis Hassabis išsiskiria tuo, kad sujungia steigėjo patirtį, mokslinį autoritetą ir gebėjimą valdyti didelio masto tyrimų organizaciją. „DeepMind“ išgarsėjo tokiais projektais kaip „AlphaGo“ ir „AlphaFold“, o pastarasis įrankis iš esmės pakeitė baltymų struktūrų prognozavimo lauką.

Po „ChatGPT“ proveržio „Google“ konsolidavo daugiau DI iniciatyvų „Google DeepMind“ kryptimi, nes konkurencija su „OpenAI“, „Anthropic“ ir „Meta“ tapo ne tik technologinė, bet ir reputacinė. Tokiose sąlygose talentų išlaikymas dažnai vertinamas kaip strateginis saugumo klausimas.

Karpathy: įtaka bendruomenei

Andrej Karpathy – vienas iš „OpenAI“ bendraįkūrėjų, vėliau vadovavęs DI krypčiai „Tesla“ autonominio vairavimo komandose. 2024 metais jis pradėjo „Eureka Labs“, orientuotą į švietimo ir naujų produktų eksperimentus, o jo vertė rinkoje dažnai siejama su gebėjimu formuoti kūrėjų kultūrą ir pritraukti talentą.

Šiandien DI sektoriuje vis aiškiau matyti, kad vien technologinių sprendimų neužtenka: laimi tie, kurie sugeba suburti komandą, užtikrinti infrastruktūrą ir greitai komercializuoti idėjas. Todėl „talentų karai“ greičiausiai tęsis, o atlygio paketai, ypač akcijų forma, išliks vienu pagrindinių ginklų.