Vilnietė neslepia pasipiktinimo: sąskaitos siekia dangų, o dar ir gresia baudos

Daugiabutyje nemalonūs kaimynų įpročiai kartais virsta ne smulkiu nepatogumu, o rimta kasdienio gyvenimo problema.

Garsi muzika ar koridoriuje trumpam paliktas dviratis dar gali būti išsprendžiami pokalbiu, tačiau nuolat bendrose erdvėse laikomos šiukšlės, sklindantis kvapas, bėgantys skysčiai ar atsiradę kenkėjai jau kelia klausimą dėl higienos, saugumo ir atsakomybės.

Su tokia situacija susidūrė vilnietė Giedrė (vardas pakeistas). Ji pasakoja, kad tame pačiame aukšte gyvenantis nuomininkas reguliariai palieka šiukšlių maišus bendro naudojimo koridoriuje.

Atliekos ten prastovi kelias dienas, ima skleisti aitrų kvapą, o iš maišų kartais teka skysčiai.

„Kai paprašau nebekrauti atliekų laiptinėje, jis tik supyksta“, – pasakoja moteris.

Pasak jos, tai ne vienintelis atvejis. Kartą grįžusi namo ji rado koridoriuje pribertų putplasčio burbuliukų. Paprašytas sutvarkyti, kaimynas juos tik sušlavė į kampą, kur jie pragulėjo beveik savaitę.

Gyventojų susirinkime buvo kalbama ir apie tarakonų problemą. Įtarimai krypo į tą patį butą, tačiau namo pirmininkas esą aiškino negalintis daug padaryti, nes buto savininkai gyvena užsienyje, o susisiekti su jais sudėtinga. Butas nuomojamas, tačiau kaimynai savininkų kontaktų neturi.

Kas atsakingas už tvarką laiptinėje?

Įmonių grupės „Civinity“ plėtros projektų vadovas Andrius Soikinas aiškina, kad už bendro naudojimo patalpų tvarką atsako namo valdytojas. Tai gali būti administratorius, bendrijos pirmininkas arba įgaliotas asmuo.

Jeigu gyventojai praneša apie netvarką, administratorius gali organizuoti laiptinės sutvarkymą. Jei aišku, kas sukėlė problemą, išlaidos gali būti priskirtos konkrečiam butui. Jei kaltininkas nenustatomas, tvarkymo kaštai paprastai paskirstomi visiems savininkams.

Vis dėlto administratorius nėra baudžianti institucija. Jis negali skirti baudų ar vykdyti viešosios tvarkos kontrolės.

Kai pažeidžiamos sanitarijos ar viešosios tvarkos taisyklės, gyventojams verta kreiptis į savivaldybę arba policiją.

Administratorius taip pat gali informuoti buto savininką apie nuomininko elgesį, nes paprastai turi savininkų kontaktus. Tačiau dėl asmens duomenų apsaugos jis negali šių kontaktų perduoti kitiems gyventojams.

Už šiukšles ir daiktų kaupimą gali grėsti baudos

Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas primena, kad bendro naudojimo patalpose draudžiama šiukšlinti, sandėliuoti atliekas, laikyti nereikalingus daiktus, užgriozdinti praėjimus ar prieigas prie inžinerinės įrangos.

Taip pat draudžiama veikla, kuri gali skatinti parazitų ar graužikų veisimąsi. Už tokius pažeidimus gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda iki 600 eurų.

Rūkymas laiptinėse ir kitose bendrose erdvėse taip pat draudžiamas. Už tai gali grėsti bauda iki 90 eurų.

Papildomai bendro naudojimo patalpose negalima laikyti ar šerti gyvūnų, palikti jų be priežiūros ar sudaryti sąlygų patekti benamiams gyvūnams. Jei gyvūnas priteršia, šeimininkas privalo nedelsdamas sutvarkyti. Už šių reikalavimų nesilaikymą gali būti skirta iki 550 eurų bauda.

Tiesa, konkrečios taisyklės skirtingose savivaldybėse gali šiek tiek skirtis, nes jas tvirtina vietos valdžia.

Svarbiausia – saugumas ir įrodymai

Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Gatulis pabrėžia, kad bendrose patalpose negalima laikyti daiktų, kurie trukdo laisvai praeiti ar galėtų apsunkinti evakuaciją nelaimės atveju.

Gyventojams pirmiausia patariama bandyti problemą spręsti taikiai. Jei susitarti nepavyksta, reikėtų kreiptis į namo administratorių, bendriją arba atsakingas institucijas.

Skundą galima pateikti per ePolicija.lt, savivaldybės interneto svetainę arba skambinant 112. Prie skundo verta pridėti nuotraukas ar vaizdo įrašus, kuriuose aiškiai matyti pažeidimas ir jo aplinkybės. Kuo aiškesni įrodymai, tuo lengviau institucijoms imtis veiksmų.

Kaune 2025 metais dėl šiukšlių kaupimo bendrose patalpose buvo gauti šeši skundai, o pažeidėjams taikyta administracinė atsakomybė.

Kai savininkai gyvena užsienyje

A. Soikinas sako, kad situacijos, kai savininkai gyvena užsienyje ir mažai domisi nuomojamu būstu, pasitaiko, tačiau jos nėra masinės.

Dažniausiai savininkai, sužinoję apie problemas, reaguoja gana greitai, nes jiems svarbus ir jų turtas, ir santykiai su kaimynais.

Vis dėlto, jei nuomininkas nuolat pažeidinėja taisykles, o savininkas lieka pasyvus, labiausiai nukenčia kiti namo gyventojai.

Kad tokių konfliktų būtų mažiau, specialistai rekomenduoja name patvirtinti aiškias vidaus tvarkos taisykles ir su jomis supažindinti visus gyventojus. Kai taisyklės apibrėžtos oficialiai, lengviau reikalauti jų laikytis ir, prireikus, spręsti problemą teisiniu keliu.