Treneriai sutaria: šis treniruočių derinys geriausiai degina riebalus ir stiprina širdį

Diskusija, kas efektyviau mažina riebalų kiekį – jėgos treniruotės ar kardio – dažnai baigiasi klaidinga prielaida, kad svarbiausia yra per treniruotę sudegintų kalorijų skaičius. Tačiau specialistai pabrėžia, kad kūno pokyčius lemia ne vien momentinis energijos sunaudojimas, o ilgalaikė adaptacija: raumenų masės pokyčiai, medžiagų apykaitos reakcija ir treniruočių reguliarumas.

Jėgos treniruotės – tai darbas su pasipriešinimu, kai apkraunami raumenys ir nervų sistema, o intensyvumas paprastai būna didesnis, todėl organizmas dažniau remiasi anaerobiniais energijos šaltiniais. Praktikoje tai gali būti pratimai su štanga ar hanteliais, kūno svorio pratimai, taip pat treniruokliai, jei krūvis didinamas palaipsniui ir laikomasi technikos.

Kardio treniruotės, dar vadinamos aerobinėmis, daugeliu atvejų reiškia ilgesnį, tolygesnį krūvį, kai širdies ritmas išlaikomas vidutinėje zonoje. Dažniausi pavyzdžiai – ėjimas, bėgimas, važiavimas dviračiu, plaukimas ar lipimas laiptais, o tikslas – gerinti ištvermę ir širdies bei kraujagyslių sistemos pajėgumą.

Kas geriau degina riebalus?

Vien per treniruotę kardio dažnai leidžia sunaudoti daugiau energijos, ypač jei trukmė ilgesnė, o intensyvumas pastovus. Vis dėlto jėgos treniruotės turi kitą svarbų pranašumą: po intensyvaus darbo daliai žmonių kurį laiką išlieka padidėjęs deguonies suvartojimas po krūvio, todėl energijos sąnaudos gali būti didesnės ir pasibaigus treniruotei.

Dar svarbiau tai, kad jėgos treniruotės padeda išlaikyti arba didinti liesąją kūno masę, o tai ypač aktualu metant svorį. Kai kalorijų suvartojama mažiau, organizmas be tinkamo krūvio linkęs prarasti ne tik riebalus, bet ir raumenis, o tai ilgainiui gali apsunkinti rezultatų išlaikymą.

Praktinis sprendimas dažniausiai yra ne pasirinkti vieną kryptį, o derinti abi: jėgos treniruotes naudoti kaip pagrindą kūno kompozicijai gerinti, o kardio – širdies ir kraujagyslių sveikatai, ištvermei ir bendrai savijautai. Toks modelis dažnai taikomas ir sporto medicinoje, ir fizinio aktyvumo rekomendacijose plačiajai visuomenei.

Nauda širdžiai ir smegenims

Kardio treniruotės siejamos su geresne širdies ir kraujagyslių sistemos būkle: padeda reguliuoti kraujospūdį, gerinti lipidų rodiklius, mažinti 2 tipo diabeto riziką ir valdyti kūno svorį. Reguliarus judėjimas taip pat siejamas su mažesne ankstyvo mirtingumo rizika, ypač žmonėms, kurie didžiąją dienos dalį praleidžia sėdėdami.

Ne mažiau svarbus ir poveikis psichologinei savijautai. Aerobinis krūvis daugeliui žmonių padeda mažinti įtampą, gerina miegą ir nuotaiką, o ilgainiui siejamas su geresnėmis pažintinėmis funkcijomis, nes gerėja kraujotaka ir bendra organizmo adaptacija prie krūvio.

Jėgos treniruotės taip pat prisideda prie sveikatos rodiklių: gerina funkcinę jėgą, laikyseną, kaulų mineralinį tankį ir kasdienį pajėgumą, ypač vyresniame amžiuje. Dėl to jos dažnai rekomenduojamos ne tik estetiniams tikslams, bet ir kaip prevencinė priemonė mažinant traumų, kritimų ir raumenų nykimo riziką.

Kada būtina pasitarti su gydytoju?

Prieš pradedant intensyvesnes treniruotes verta įsivertinti sveikatos būklę, ypač jei yra širdies ritmo sutrikimų, nevaldomas padidėjęs kraujospūdis, plaučių ligų ar kitų lėtinių sveikatos problemų. Atsargiai reikėtų elgtis ir po ūmių infekcijų ar esant aktyviems uždegiminiams procesams, nes tai papildomai apkrauna organizmą.

Jėgos treniruotėse ypač svarbi technika ir krūvio dozavimas, nes netinkamai parinktos apkrovos gali paaštrinti sąnarių ar stuburo problemas. Jei vargina osteoporozė, sąnarių degeneraciniai pakitimai, traumos ar įtariamos kraujotakos problemos, saugiausia treniruočių planą aptarti su gydytoju ar kineziterapeutu.

Galiausiai, tvariausi rezultatai pasiekiami tada, kai treniruotės tampa rutinos dalimi: judama reguliariai, krūvis didinamas palaipsniui, o mityba atitinka tikslą. Būtent todėl specialistai dažniausiai pataria ne ieškoti vieno stebuklingo metodo, o susidaryti realų, nuoseklų jėgos ir kardio derinį.