Dingo po parodos: po šimtmečio į bažnyčią grįžo reti Sevilijos paveikslai

Ispanijos nacionalinė policija pranešė susigrąžinusi du XVII amžiaus ovalo formos aliejinės tapybos kūrinius ant pušies lentos, kurie beveik šimtmetį buvo laikomi dingusiais. Pasak pareigūnų, paveikslai priklausė Sevilijos Hospital de los Venerables Sacerdotes bažnyčiai ir ilgą laiką nebuvo žinoma, kur jie atsidūrė.

Tyrimas prasidėjo 2025 metų rugsėjį, kai Kultūros ministerijos padalinys, dirbantis su neteisėta prekyba kultūros vertybėmis, įspėjo policiją apie aukciono kataloge pastebėtus darbus. Apie galimą sutapimą institucijas informavo ir Sevilijos arkivyskupija, nurodžiusi, kad kataloge esantys kūriniai gali būti dingę bažnytinės kolekcijos eksponatai.

Dingo po 1930 metų parodos

Policijos teigimu, du paveikslai buvo paskolinti 1929 metais, kai Sevilijoje vyko Iberoamerikos paroda, o pasibaigus renginiui 1930 metais į savo vietą nebegrįžo. Nuo tada jų kelias buvo nutrūkęs, o dingimas ilgainiui tapo vienu iš neatsakytų vietos kultūros paveldo klausimų.

Atgauti kūriniai siejami su Sevilijos tapytoju Lucasu Valdésu, kūrusiu XVII amžiuje. Šie darbai, kaip nurodo tyrėjai, buvo bažnyčios pagrindinio altoriaus dekoro dalis, todėl jų reikšmė yra ne tik meninė, bet ir istorinė bei religinė.

Kaip paveikslai buvo susigrąžinti

Gavus informaciją apie galimą pardavimą, policijos Istorinio paveldo padalinys tikrino kilmę, autentiškumą ir sutapimą su archyviniais aprašais. Pareigūnai nurodė, kad patvirtinus, jog tai tie patys dingę darbai, kūriniai buvo paimti prevenciškai, kad nepatektų į rinką ir būtų užtikrinta jų apsauga.

Vėliau pareigūnai nustatė dabartinius kūrinių turėtojus ir paaiškino teisinį bei paveldosauginį statusą, akcentuodami pareigą grąžinti teisėtam savininkui. Policija pabrėžė, kad svarbų vaidmenį suvaidino tarpininkavimas tarp turėtojų ir Sevilijos arkivyskupijos, leidęs susitarti dėl savanoriško perdavimo.

Šio mėnesio 20 dieną paveikslai oficialiai perduoti Sevilijos arkivyskupijai ceremonijoje, surengtoje Hospital de los Venerables bažnyčioje. Tokie atvejai, pasak paveldosaugos ekspertų praktikos, dažnai baigiasi ne teismo procesais, o kilmės įrodymų patikslinimu ir susitarimu, jei dabartiniai turėtojai nėra tiesiogiai susiję su dingimu.

Kodėl tokių atvejų daugėja

Kultūros vertybių kilmės tikrinimas vis dažniau remiasi skaitmeniniais archyvais, institucijų duomenų bazėmis ir rinkos stebėsena, todėl seniai dingę kūriniai ima „išlįsti“ aukcionų kataloguose ar privačiuose pardavimuose. Paveldosaugos praktikoje tai reiškia, kad net ir po dešimtmečių atsiradę objektai gali būti identifikuojami pagal aprašus, nuotraukas, matmenis, ikonografiją ir istorinius inventorius.

Šis atvejis Sevilijoje išryškina ir kitą tendenciją: kultūros paveldo apsauga vis labiau priklauso nuo institucijų bendradarbiavimo, nes informacija dažnai ateina iš bažnytinių archyvų, muziejų ar ministerijų. Kai yra aiškus teisinis statusas ir įrodyta kilmė, reali kūrinių grąžinimo galimybė smarkiai padidėja.