Kepenų sveikatai svarbus ne vienas produktas: gydytojai vis dažniau mini šiuos riešutus

Kepenys kasdien atlieka šimtus funkcijų: nuo maistinių medžiagų apykaitos iki toksinų skaidymo. Pastaraisiais metais gydytojai vis dažniau kalba apie nealkoholinę suriebėjusių kepenų ligą, siejamą su antsvoriu, atsparumu insulinui ir sėsliu gyvenimo būdu.

Mityba čia turi realią reikšmę, o riešutai dažnai minimi kaip vienas naudingų pasirinkimų. Tyrimai rodo, kad reguliarus riešutų vartojimas gali būti susijęs su geresniais metabolinės sveikatos rodikliais ir mažesne suriebėjusių kepenų rizika, jei jie įtraukiami vietoje mažiau palankių užkandžių.

Migdolai: vitaminas E ir riebalų apykaita

Migdoluose gausu vitamino E, skaidulų ir nesočiųjų riebalų, kurie siejami su mažesniu oksidaciniu stresu. Oksidacinis stresas ir uždegimas laikomi svarbiais veiksniais, susijusiais su kepenų suriebėjimu.

Praktikoje migdolai dažnai rekomenduojami kaip užkandis vietoje saldumynų, nes padeda ilgiau jaustis sotiems. Vis dėlto svarbu rinktis natūralius, nesūdytus migdolus, kad papildoma druska ir perteklinės kalorijos nepanaikintų naudos.

Graikiniai riešutai: omega-3 ir uždegimo mažinimas

Graikiniai riešutai išsiskiria alfa linoleno rūgštimi, tai augalinės kilmės omega-3 riebalų rūgštis. Omega-3 vartojimas siejamas su palankesniais uždegimo žymenimis, o uždegimas yra vienas mechanizmų, dalyvaujančių kepenų pažeidimo procese.

Be to, graikiniuose riešutuose gausu polifenolių ir kitų antioksidantų, kurie gali padėti apsaugoti ląsteles nuo pažeidimų. Tačiau jie kaloringi, todėl saugiausia laikytis nuosaikumo ir įtraukti juos į bendrą dienos racioną, o ne valgyti papildomai prie įprastų užkandžių.

Fistacijos: poveikis lipidams ir kūno masei

Fistacijos turi daug skaidulų ir nesočiųjų riebalų, o kai kurie moksliniai darbai rodo jų ryšį su geresniais lipidų rodikliais. Kepenų suriebėjimas glaudžiai susijęs su bendru riebalų apykaitos sutrikimu, todėl tokie pokyčiai gali būti reikšmingi.

Renkantis fistacijas verta atkreipti dėmesį į sudėtį, nes sūdytos ar saldintos versijos gali smarkiai padidinti druskos ar pridėtinio cukraus kiekį. Kasdieniam vartojimui tinkamiausios yra natūralios, be priedų.

Kiek riešutų yra protinga?

Didžiausia riešutų klaida yra porcija. Daugelyje mitybos rekomendacijų kaip orientyras minimas maždaug 25–30 gramų kiekis per dieną, tai yra nedidelė sauja, tačiau konkretus poreikis priklauso nuo bendro kalorijų kiekio ir fizinio aktyvumo.

Jei siekiama padėti kepenims, svarbiausia ne vienas produktas, o bendra kryptis: mažiau itin perdirbtų užkandžių, daugiau skaidulų, daržovių ir visaverčių baltymų, taip pat svorio kontrolė. Sergant lėtinėmis ligomis, esant alergijoms ar vartojant vaistus, dėl mitybos pokyčių verta pasitarti su gydytoju.