Romėniškasis kmynas tampa kasdienės virtuvės favoritu: gali palengvinti savijautą po sunkaus maisto

Romėniškasis kmynas, dar vadinamas kuminu, pastaraisiais metais vis dažniau atsiduria ne tik indiškame ar meksikietiškame maiste, bet ir kasdienėje virtuvėje. Prieskonis vertinamas dėl ryškaus aromato ir to, kad dažnai palengvina savijautą po riebių, sunkesnių patiekalų.

Kuminas yra salierinių šeimos augalas, artimas krapams ir kalendrai, tačiau su įprastu lietuvišku kmynu jo painioti nereikėtų. Skiriasi ir skonis, ir kvapas: kuminas yra šiltesnis, žemiškesnis, o jo sėklos paprastai pailgesnės.

Kas slypi mažose sėklose

Nors virtuvėje dažniausiai naudojamas vos žiupsnelis, kumino sėklose yra daug biologiškai aktyvių junginių. Jų kvapą daugiausia lemia eteriniai aliejai, o vienas svarbiausių aromatinių junginių yra kuminaldehidas.

Maistiniu požiūriu prieskonis išsiskiria skaidulomis ir mineralais, ypač geležimi, tačiau svarbu nepersistengti su lūkesčiais. Šaukštelis prieskonių nėra pilnavertis geležies šaltinis, bet gali prisidėti prie bendro raciono įvairovės.

Kodėl tinka prie riebių patiekalų

Kuminas tradiciškai dedamas į riebius troškinius, ankštinių patiekalus ir tirštus karius ne tik dėl skonio. Eteriniai aliejai gali skatinti virškinimo sulčių išsiskyrimą, o tai kai kuriems žmonėms siejasi su lengvesniu pojūčiu po valgio.

Prieskonis taip pat dažnai minimas kalbant apie mažesnį pilvo pūtimą. Dėl poveikio žarnyno lygiųjų raumenų tonusui daliai žmonių jis gali būti naudingas, ypač kai mityboje daug ankštinių ar sunkiau virškinamų patiekalų.

Kaip naudoti, kad būtų naudos

Norint išlaikyti aromatą, verta rinktis nesumaltas sėklas ir jas trumpai paskrudinti sausoje keptuvėje, kol pasklis kvapas. Tuomet sėklas galima sutrinti grūstuvėje ir dėti į troškinius, sriubas ar padažus.

Kasdieniam naudojimui dažniausiai pakanka pusės ar vieno arbatinio šaukštelio visam patiekalui, o ne vienai porcijai. Kavoje šis prieskonis kai kam tinka dėl skonio, tačiau jautresniems žmonėms gali dirginti skrandį, todėl geriau pradėti nuo labai mažo kiekio.

Atsargumas reikalingas, jei yra alergija salieriniams augalams arba vartojami gliukozės kiekį kraujyje mažinantys vaistai, nes koncentruoti ekstraktai gali turėti stipresnį poveikį. Įprastos kulinarinės dozės daugumai žmonių yra saugios, tačiau, esant lėtinėms virškinimo bėdoms, verta pasitarti su gydytoju.