Urvuose aptikti pėdsakai pribloškė tyrėjus: neandertaliečiai galėjo būti daug sudėtingesni nei buvo galvota

Archeologų radiniai iš kelių Europos urvų vis dažniau kelia klausimą, ar neandertaliečiai turėjo sudėtingesnį simbolinį pasaulį, nei ilgai manyta. Tyrėjai fiksuoja selektyvų plėšriųjų paukščių kaulų apdorojimą, ypač ten, kur išryškėja aiškūs akmeniniais įrankiais padarytų pjūvių pėdsakai.

Skirtingose vietovėse kartojasi panašus motyvas: randami erelių, grifų ar varninių paukščių sparnų kaulai, o taip pat nagai, kurių pašalinimas atrodo tikslingas. Mokslininkai tokį elgesį sieja su galimu plunksnų ar nagų naudojimu kaip puošmenų, statuso ženklų arba ritualinių atributų.

Vienas dažniausiai aptariamų pavyzdžių yra Fumane urvas Italijoje, kur aptiktas plėšriųjų paukščių sparnų kaulų telkinys, interpretuojamas kaip ne atsitiktinis maisto likutis. Panašiai Ispanijos Cova Negra vietovėje aprašyti radiniai, kuriuose išsiskiria specifinis, išrankus tam tikrų paukščio dalių pasirinkimas.

Šios hipotezės dažnai lyginamos su vėlesnėmis žmonių kultūromis, kur erelis tapo dangaus, galios ir sakralumo simboliu. Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad tiesioginio įrodymo apie organizuotą religiją nėra, o kalbama veikiau apie ankstyvas simbolines praktikas, kurios galėjo apimti kūno puošybą ir bendruomenines reikšmes.

Bruniquel urvo paslaptis

Dar daugiau diskusijų kelia Prancūzijoje esantis Bruniquel urvas, kuriame aptiktos į apskritimus sukrautos sulaužytų stalagmitų konstrukcijos. Datavimas rodo, kad jos gali būti maždaug 175 000 metų senumo, todėl priskiriamos laikotarpiui gerokai iki Homo sapiens paplitimo Europoje.

Tokio masto statinys, esantis giliai urve, reiškia planavimą, bendrą darbą ir ugnies naudojimą sudėtingoje aplinkoje. Dalis mokslininkų tai laiko svariu argumentu, kad neandertaliečiai gebėjo koordinuotai veikti ir kurti erdves, kurios galėjo turėti ne tik praktinę, bet ir simbolinę funkciją.

Ką iš tiesų leidžia sakyti įrodymai?

Mokslinėje literatūroje pabrėžiama atsargumo būtinybė: pjūvių žymės ir atrinktų kūno dalių rinkiniai rodo elgesį, kurio ne visada paaiškina vien mityba. Tačiau šie duomenys nėra vienareikšmis įrodymas apie kultą, nes alternatyvūs paaiškinimai gali apimti amatų praktiką ar utilitarinį plunksnų naudojimą.

Vis dėlto bendra kryptis aiški: neandertaliečių įvaizdis moksle per pastaruosius dešimtmečius smarkiai pasikeitė. Vis daugėja požymių, kad jie galėjo turėti simbolinės komunikacijos elementų, puošybos tradicijų ir sudėtingesnių socialinių praktikų, nei buvo įsivaizduojama anksčiau.