Gandrų elgsena keičiasi: mokslininkai atskleidė, kodėl jie vis dažniau renkasi gyvenimą šalia žmonių

Europoje vis dažniau fiksuojamas netikėtas baltųjų gandrų elgsenos pokytis: dalis paukščių trumpina migraciją arba jos visai atsisako, o žiemą praleidžia arčiau žmonių. Ornitologų teigimu, ryškiausias šios tendencijos židinys šiuo metu matomas Ispanijoje ir Portugalijoje, kur gandrai masiškai telkiasi prie atliekų sąvartynų ir atliekų tvarkymo objektų.

Mokslininkai aiškina, kad sąvartynai gandrams tampa stabiliu ir lengvai pasiekiamu maisto šaltiniu. Maisto atliekose gausu gyvūninės kilmės baltymų, todėl paukščiams reikia mažiau energijos maisto paieškai ir tolimiems skrydžiams, o tai didina jų išgyvenamumą žiemos mėnesiais.

„Šiandien 200 gandrų sąvartyne jau nebėra retenybė“, – sakė ornitologas Marcinas Tobolka.

Pasak tyrėjų, migracijos geografija kinta nevienodai: Vakarų Europoje vis daugiau gandrų nebeskrenda per Gibraltaro sąsiaurį į Afriką, o kai kurios rytinėse teritorijose gyvenančios populiacijos žiemoja arčiau tradicinių maršrutų, pavyzdžiui, Artimuosiuose Rytuose ar Šiaurės Afrikoje. Tokie pokyčiai siejami ne tik su atliekomis, bet ir su platesniais kraštovaizdžio bei žemės ūkio pokyčiais.

Ornitologai pabrėžia, kad intensyvesnė žemdirbystė, pievų ir natūralių buveinių nykimas bei vabzdžių gausos mažėjimas mažina įprasto maisto prieinamumą laukuose. Dėl to gandrai greičiau prisitaiko prie žmogaus sukurtų resursų, o jų įprastas vaizdas žydinčiose pievose ilgainiui gali tapti retesnis.

Tuo pačiu ekspertai atkreipia dėmesį, kad sąvartynai nėra vienintelė ir net ne didžiausia grėsmė gandrams. Nors atliekos kelia riziką dėl plastiko, užteršto maisto ar traumų, didžiausią mirtingumą Europoje, kaip teigiama, lemia elektros infrastruktūra.

„Tai didžiausia problema. Vidutinės įtampos laidai pavojingiausi, nes laidai yra arti vienas kito, o gandras, nutūpęs ant stulpo ir išskleidęs sparnus, gali juos paliesti ir patirti elektros smūgį“, – sakė Marcinas Tobolka.

Specialistai aiškina, kad mažesniems paukščiams tokia situacija dažnai nekelia pavojaus, nes jie nepajėgia „uždaryti“ grandinės. Tačiau dideli paukščiai, ypač jauni ir mažiau patyrę, yra labiau pažeidžiami, todėl saugesnės elektros linijų konstrukcijos ir izoliavimo sprendimai laikomi viena efektyviausių apsaugos priemonių.

Mokslininkų vertinimu, gandrų įpročių kaita yra platesnių aplinkos pokyčių signalas: klimato šiltėjimas, maisto prieinamumo persiskirstymas ir urbanizacija gali skatinti paukščius vis dažniau rinktis gyvenimą šalia žmogaus. Jei tokios tendencijos stiprės, gandrų migracija Europoje gali tapti trumpesnė, o žiemojimo žemėlapyje atsiras vis daugiau naujų taškų.