DI augimas atskleidė netikėtą problemą: vandens poreikis šoktelėjo į neregėtas aukštumas

Potomako upės nusekimas Vašingtono regione šiemet pasiekė žemiausią lygį per daugiau nei šimtmetį stebėjimų, o viena ryškiausių priežasčių siejama su sparčiai augančia duomenų centrų paklausa.

Ši upė tiekia geriamąjį vandenį Baltiesiems rūmams, Kapitolijui ir Pentagonui, todėl jos būklė tampa ne tik ekologine, bet ir nacionalinio saugumo bei infrastruktūros patikimumo tema.

Kodėl duomenų centrai tapo problema?

Šiaurės Virdžinijoje, netoli Vašingtono, susitelkė vienas didžiausių pasaulyje duomenų centrų klasterių, aptarnaujančių debesijos paslaugas ir DI skaičiavimus. Regionas dėl koncentracijos neretai vadinamas duomenų centrų alėja.

Šie objektai naudoja vandenį serverių aušinimui, o didėjant DI užklausų apimtims auga ir infrastruktūros apkrova. Skaičiavimai rodo, kad vienas vidutinio dydžio duomenų centras per metus gali sunaudoti apie 380 mln. litrų vandens.

Viešai skelbta, kad 2023 metais vien Šiaurės Virdžinijos duomenų centrai iš Potomako baseino paėmė beveik 7,6 mlrd. litrų vandens, tai yra apie 63 proc. daugiau nei prieš ketverius metus. Vasaros pikais jų dalis bendrame vandens paėmime gali siekti iki 12 proc.

Prognozuojama, kad jei plėtra išliks tokia pati, iki 2035 metų duomenų centrų poreikiai gali sudaryti apie ketvirtadalį viso metropolinio regiono vandens suvartojimo. Tuo pat metu didelė Virdžinijos dalis patiria sausrą, o hidrologinės sąlygos tampa vis labiau nepastovios.

Ne tik vanduo: oro tarša ir triukšmas

Vandens trūkumas nėra vienintelė rizika. Duomenų centrai dažnai turi atsarginius dyzelinius generatorius, kurie įsijungia testams arba sutrikus elektros tiekimui, o tai reiškia papildomas azoto oksidų, kietųjų dalelių ir smalkių emisijas.

2026 metų Virdžinijos Sandraugos universiteto analizėje nurodyta, kad vienas objektas Loudoun apygardoje gali sukelti reikšmingą žalą visuomenės sveikatai per ilgą laikotarpį, o neproporcinga taršos našta gali tekti mažiau apsaugotoms bendruomenėms.

Gyventojų nepasitenkinimą didina ir nuolatinis žemo dažnio ūžesys. Triukšmo lygis šalia duomenų centrų dažnai fiksuojamas 40–59 decibelų ribose, tačiau ilgalaikis fonas, ypač naktimis, gali būti siejamas su miego kokybės prastėjimu ir didesne širdies bei kraujagyslių rizika.

Ką siūloma daryti toliau?

Aplinkosauginės organizacijos Potomako būklę vertina kaip aiškų signalą, kad infrastruktūros plėtra turi būti derinama su realiais vandens ištekliais. Potomakas 2026 metais įvardytas kaip labiausiai nykstanti JAV upė, o pagrindiniu veiksniu nurodoma vandeniui imli duomenų centrų plėtra.

Ekspertai ragina pereiti nuo pavienių sprendimų prie sisteminio planavimo: griežtesnių leidimų dideliems objektams, skaidresnės vandens apskaitos ir paskatų diegti uždaro ciklo aušinimą. Praktikoje tai reikštų mažesnį gėlo vandens paėmimą ir didesnį pakartotinį vandens naudojimą.

Augant DI paslaugoms, diskusija dėl to, kiek iš tikrųjų kainuoja skaitmeninė ekonomika, vis dažniau persikelia iš technologijų puslapių į vandentvarkos ir visuomenės sveikatos darbotvarkę. Potomako pavyzdys rodo, kad serverių galia turi labai apčiuopiamą kainą gamtai ir miestams.