Laoso paslaptis, gluminusi dešimtmečius: akmeniniame ąsotyje aptikti žmonių palaikai

Laoso centrinėje dalyje, Sianchvangos plynaukštėje, esanti Akmeninių ąsočių lyguma jau dešimtmečius kelia klausimų archeologams. Kraštovaizdyje išsibarsčiusios tūkstančiai didžiulių akmeninių indų, kurių paskirtis ilgą laiką buvo aiškinama skirtingai.

Naujausių kasinėjimų metu tyrėjai atvėrė vieną ypač didelį akmeninį ąsotį ir jo viduje aptiko tankiai sukrautus žmonių kaulus. Skaičiuojama, kad palaikai priklausė maždaug 37 asmenims, o radiniai rodo, jog indas buvo naudojamas ne vieną kartą.

Pagal radiokarboninio datavimo rezultatus, šie pakartotiniai laidojimai vyko maždaug 890–1 160 metais. Mokslininkai tai sieja su vadinamuoju antriniu laidojimu, kai palaikai po pirminio irimo kitoje vietoje perkeliami į galutinę poilsio vietą.

„Žmonių skaičius leidžia manyti, kad ąsočiai priklausė šeimoms ar platesnėms giminystės grupėms, o šiose vietose galėjo vykti protėvių pagerbimo ritualai ištisas kartas“, – sakė archeologas Nicholas Skopal.

Kartu su kaulais rastas ir laidojimo inventorius: apie 20 stiklo karoliukų, akmeninių plokščių, keramikos šukių, nedidelis varpelis ir geležinis peilis. Toks radinių rinkinys, pasak tyrėjų, sustiprina versiją, kad akmeniniai ąsočiai buvo susiję būtent su laidojimo apeigomis, o ne, pavyzdžiui, maisto ar vandens saugojimu.

Akmeninių ąsočių lygumos tyrimai ilgą laiką buvo apsunkinti ir dėl regiono istorijos: vietovė buvo smarkiai paveikta 20 amžiaus antrosios pusės konfliktų, o dalis teritorijų iki šiol gali būti pavojingos dėl nesprogusių sprogmenų. Dėl to kai kurie objektai išlieka menkai ištirti, o išsamūs kasinėjimai vyksta lėtai ir laikantis griežtų saugumo procedūrų.

Nors dabar vis daugiau duomenų rodo laidojimo paskirtį, esminių klausimų dar liko. Mokslininkai vis dar aiškinasi, kas tiksliai iškalė šiuos įspūdingo dydžio indus, kaip buvo organizuojami ritualai ir kokio masto bendruomenės galėjo juos naudoti per kelis šimtmečius.