Vienas didžiausių pastarųjų metų atradimų: po automagistrale slypėjo turtingas prekybos centras

Prie Hradec Kralovės statant automagistralę aptiktas didžiulis vėlyvojo geležies amžiaus kompleksas, kuriame rasta tūkstančiai monetų ir dirbtuvių pėdsakų.

Čekijoje, netoli Hradec Kralovės, vykdant žemės darbus prieš automagistralės statybas archeologai aptiko stambų latėno laikotarpio gyvenvietės centrą. Pirminiai duomenys rodo, kad tai buvo ne pavienis kaimas, o regioninis prekybos ir amatų mazgas, gyvavęs dar iki Romos įtakos plitimo Vidurio Europoje.

Paieškos ir gelbėjimo kasinėjimuose dalyvavo muziejaus, universiteto ir rangovų komandos, o radinių mastas išsiskiria net Europos kontekste. Pranešama, kad surinkta apie 22 000 maišų archeologinės medžiagos, todėl šis objektas jau dabar laikomas vienu didžiausių pastarųjų metų atradimų Bohemijoje.

Tarp radinių – šimtai auksinių ir sidabrinių keltų monetų, taip pat jų ruošiniai, svarstyklės ir štampas, rodantys galimą kaldinimą vietoje.

Didžiausią susidomėjimą kelia monetos ir su jų gamyba siejami įrankiai: ruošiniai, mažos svarstyklės ir štampas, naudotas kaldinimui. Tai leidžia manyti, kad dalis monetų galėjo būti gaminama pačioje gyvenvietėje, o ne atkeliauti tik per mainus, nors galutinė išvada priklausys nuo numizmatinių tyrimų.

Be monetų, rasta papuošalų, stiklo karolių, diržų detalių, prabangios keramikos ir tūkstančiai gintaro fragmentų. Gintaras laikomas svarbiu tolimų kontaktų indikatoriumi, nes vėlyvajame geležies amžiuje jis dažniausiai keliavo iš šiaurinių regionų į Vidurio Europą prekybos keliais, kurie vėliau siejami su vadinamuoju gintaro keliu.

Rastos keramikos degimo krosnys ir amatų pėdsakai rodo, kad tai buvo atviras gamybos ir prekybos centras, o ne įtvirtinta tvirtovė.

Tyrėjai taip pat aptiko dešimt gerai išlikusių keramikos degimo krosnių, kurios, vertinant pagal radinių kontekstą, galėjo leisti gaminti daugiau ir kokybiškesnės produkcijos. Greta keramikos pėdsakų minima ir galima veikla, susijusi su stiklu bei bronza, todėl objektas vertinamas kaip amatų koncentracijos vieta.

Pažymima, kad gyvenvietė užėmė maždaug 34 hektarų plotą ir nebuvo įtvirtinta, o tai yra svarbi detalė interpretuojant jos funkciją. Vietoje karinio pobūdžio tvirtovės labiau matomas atviro centro modelis, kuriame greta galėjo veikti gyvenamosios zonos, dirbtuvės, prekybinės erdvės ir, tikėtina, ritualinės vietos.

Svarbi ir išskirtinai gera kultūrinio sluoksnio būklė: teritorija, kaip teigiama, nebuvo smarkiai suardyta intensyvios žemdirbystės ar neteisėtų kasinėjimų.

Ne mažiau reikšmingas šio atradimo aspektas yra išlikimas. Jei kultūrinis sluoksnis ilgą laiką nebuvo smarkiai pažeistas, radinių kontekstas gali suteikti daug daugiau informacijos nei pavieniai eksponatai: kur ir kaip žmonės gyveno, kaip buvo organizuota gamyba, kokiais maršrutais vyko mainai.

Šiuo metu radiniai konservuojami ir tiriami laboratorijose, pasitelkiant mikroskopiją, rentgeno metodus, kompiuterinę tomografiją ir skenavimą. Monetų kilmę ir paplitimą turėtų patikslinti numizmatiniai tyrimai, kurie leis tiksliau įvertinti vietovės vaidmenį regioninėje ekonomikoje.

Gyvenvietės nykimo priežastys kol kas neaiškios: kol kas neįvardijama nei didelė karinė katastrofa, nei staigus gamtinis sukrėtimas. Tyrėjai labiau linksta prie versijos, kad centras galėjo palaipsniui transformuotis dėl ekonominių ir socialinių pokyčių, kurie vėliau keitė viso regiono struktūrą.