Klimatas ir geopolitika susiduria: vienas scenarijus maisto kainas gali kilstelėti visame pasaulyje

FAO perspėjimas: rizikos susideda

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija FAO naujausiuose vertinimuose įspėja, kad El Ninjo sustiprėjimas gali sutrikdyti kritulių ir temperatūrų režimus, o tai didina sausrų ir derliaus svyravimų tikimybę.

Tačiau didžiausia grėsmė maisto rinkoms, pasak ekspertų, gali būti ne vien klimatas, o užsitęsusi įtampa Persijos įlankos regione ir su ja susiję energijos bei logistikos sutrikimai.

Kaip konfliktas persiduoda į maistą

Žemės ūkio grandinėje energijos kaina dažnai tampa pradiniu domino: brangsta degalai, elektra, transportas, o kartu kyla trąšų ir gamybos sąnaudos.

FAO pabrėžia, kad tokie sukrėtimai paprastai nesibaigia vien naftos ar dujų rinkoje, nes vėliau persikelia į trąšas, sėklas, perdirbimą ir galiausiai į galutines maisto produktų kainas.

„Tai ne laikinas laivybos trikdis, o sisteminio agromaisto sukrėtimo pradžia, galinti sukelti pasaulinę maisto kainų krizę per šešis–dvylika mėnesių“, – sakė FAO atstovai, ragindami iš anksto planuoti alternatyvius maršrutus ir humanitarinių srautų koridorius.

Ekonomistai taip pat atkreipia dėmesį į riziką, kad bet koks ilgiau trunkantis tiekimo grandinių sutrikimas didintų trąšų kainas, o ūkininkų sprendimai dėl tręšimo ir pasėlių struktūros vėliau atsispindėtų derlingume.

El Ninjo: poveikis nevienodas, bet juntamas

El Ninjo reiškinys paprastai reiškia didesnę orų anomalijų tikimybę, o tai ypač svarbu regionams, kuriuose žemės ūkis priklauso nuo kritulių ir sezoninių temperatūrų.

Rinkoms tai reiškia didesnį neapibrėžtumą: net ir be visiškų derliaus praradimų, vien lūkesčiai dėl mažesnės pasiūlos gali padidinti kainų svyravimus pasaulinėse biržose.

FAO kontekste akcentuoja, kad blogiausias scenarijus atsiranda tada, kai klimato sukelti derliaus svyravimai sutampa su išaugusiomis energijos, trąšų ir logistikos sąnaudomis.

Tokiu atveju kainų spaudimas gali augti etapais ir pasiekti vartotojus su kelių mėnesių ar net ilgesne vėluote, kai parduotuvėse pasikeičia naujo sezono produkcijos ir perdirbtų produktų savikaina.

Ką siūlo FAO ir ko tikėtis toliau

FAO ragina valstybes ir rinkos dalyvius mažinti priklausomybę nuo siaurų logistinių taškų, stiprinti sandėliavimo pajėgumus, diversifikuoti uostus bei prekybos koridorius.

Taip pat išskiriama būtinybė įvertinti energetikos politikos sprendimus, kad jie nepadidintų konkurencijos tarp maisto ir kuro tais laikotarpiais, kai pasiūla tampa trapi.

Nors artimiausiu metu kai kuriose šalyse maisto infliacijos rodikliai gali neparodyti staigaus šuolio, FAO perspėja, kad rizikos horizontas dažniau matuojamas pusmečiais ar metais.

Didžiausią reikšmę turės tai, kaip greitai stabilizuosis energijos ir jūrų transporto sąlygos, ir ar ūkininkai galės planuoti trąšų pirkimus bei sėją be naujų kainų šuolių.