Aukso spalvos suknelė padalijo sirgalius: Naomi Osaka atsidūrė teniso pasaulio dėmesio centre

Perkėlė dėmesį nuo rezultato

Naomi Osaka „Roland Garros“ turnyre pergalingai pradėjo pasirodymą, tačiau didžiausio dėmesio sulaukė ne vien žaidimas. Internete ir sporto komentatorių gretose diskusijas įplieskė jos pasirinkta apranga.

Japonijos tenisininkė pirmajame mače nugalėjo vokietę Laurą Siegemund 6:3, 7:6 (3). Vis dėlto daugiausia kadrų ir komentarų atiteko ne taškams, o spindinčiai aukso spalvos suknelei.

„Tai labai aukštoji mada. Kai naktį spindi Eifelio bokštas, man atrodo, kad šiek tiek taip ir atrodau“, – sakė Naomi Osaka.

Sportininkė į kortą žengė vilkėdama juodą sijoną ir dekoruotą viršutinę dalį, kurią nusivilko prieš mačą, atidengdama žaidimui skirtą aukso spalvos, blizgią suknelę. Ji teigė, kad žaidimo suknelę sukūrė „Nike“, o išorinės aprangos detalės buvo šveicarų dizainerio Kevino Germanier kūrinys.

Kur baigiasi saviraiška ir prasideda taisyklės?

Pati N. Osaka pabrėžė, kad sportininkai šiuolaikiniame elite yra ir pramogų pasaulio dalis, o išėjimas į „Grand Slam“ aikštę jai yra reta proga jaustis tarsi atlikėjai. Kartu ji pripažino turėjusi ir praktišką nerimą, kad ryškiai atspindinti medžiaga gali trukdyti ar net sulaukti teisėjo pastabų.

Tenisininkė sakė, kad buvo pasiruošusi ir atsarginį variantą, jei apranga sukeltų problemų. Tokie pasvarstymai primena, kad tenise aprangos taisyklės egzistuoja ne tik dėl estetikos, bet ir dėl saugumo, matomumo bei varžybų tvarkos.

Senos diskusijos apie moterų aprangą

Reakcijos socialiniuose tinkluose išsiskyrė į dvi stovyklas: vieni gyrė drąsią saviraišką ir modernų požiūrį, kiti tvirtino, kad tokia apranga esą neva neatitinka tradicijų. Ši įtampa nėra nauja, ypač kalbant apie moterų sportą, kuriame aprangos pasirinkimai dažnai vertinami griežčiau nei vyrų.

Istorijoje būta ne vieno atvejo, kai sportininkių apranga tapo ginčų objektu. Plačiai aptartas pavyzdys yra Serena Williams aprangos epizodas, kai po diskusijų dėl aprangos reikalavimų teniso organizacijos buvo priverstos aiškiau apibrėžti, kas laikoma priimtina ir kodėl.

„Kai išeini į aikštę su išskirtine apranga, turi atitikti lūkesčius ir aikštėje“, – sakė Annabel Croft.

Buvusi Didžiosios Britanijos pirmoji raketė Annabel Croft svarstė, kad ne kiekviena žaidėja norėtų prisiimti papildomą dėmesio naštą, kuri ateina su individualiai kurta, ryškia apranga. Jos teigimu, N. Osaka su tuo susitvarko, nes pati mėgsta madą ir nebijo būti pastebėta.

Diskusijai papildomo aštrumo suteikia ir tai, kad N. Osaka anksčiau yra atvirai kalbėjusi apie nerimą bendraujant su žiniasklaida bei psichologinės sveikatos iššūkius. Todėl daliai sirgalių ši istorija tapo ne tik apie madą, bet ir apie teisę pačiai sportininkei kontroliuoti savo įvaizdį bei pasakojimą.

Kol teniso bendruomenė balansuoja tarp tradicijų ir modernėjimo, tokie atvejai parodo, kaip greitai apranga gali tapti visuomeninių nuostatų lakmuso popierėliu. N. Osaka atvejis dar kartą priminė, kad aikštėje vertinama ne vien technika, bet ir tai, kaip sportininkės pasirenka būti matomos.