Sodininkai perspėja: nemalonus kompostinės kvapas signalizuoja apie rimtą problemą

Kompostinė neturėtų skleisti supuvusio maisto ar pelkės kvapo. Tinkamai prižiūrimas kompostas dažniausiai kvepia švelniai, žemiškai, primena miško paklotę. Aitrus dvokas paprastai reiškia, kad irimo procesas sutriko ir vietoj kompostavimo prasidėjo pūvimas.

Dažniausia priežastis – per didelė drėgmė ir per mažai oro. Kai organinės atliekos susispaudžia į vientisą, šlapią masę, viduje ima vyrauti bedeguonės sąlygos, o tuomet susidaro nemalonų kvapą skleidžiantys junginiai. Kvapas sustiprėja, jei kompostinė stovi po atviru dangumi ir ją nuolat merkia lietus.

Problemą dažnai sukelia didelis kiekis šlapių atliekų vienu metu: šviežiai nupjauta žolė, daržovių ir vaisių lupenos, kavos tirščiai, sušlapę lapai. Tokia masė greitai sukrenta, užkemša oro tarpus ir pradeda kaisti bei rūgti. Ne mažiau svarbi ir pusiausvyra tarp azoto turinčių žaliųjų atliekų ir anglies turinčių rudųjų medžiagų.

Kaip greitai panaikinti kvapą?

Jei kompostas dvokia, dažniausiai jį dar galima išgelbėti, tačiau geriau nedelsti. Pirmas žingsnis – komposto masę gerai išpurenti ir permaišyti, kad į vidų patektų daugiau oro. Tai padeda perjungti procesą iš pūvimo į aerobinį irimą, kuris kvapą paprastai sumažina greičiausiai.

Antras žingsnis – sugerti drėgmės perteklių ir atlaisvinti struktūrą, įmaišant sausų rudųjų medžiagų. Tam tinka sausi lapai, smulkintos šakelės, nedažytas kartonas ar popierius, šiaudai, pjuvenos. Sausa frakcija ne tik sugeria vandenį, bet ir sukuria oro tarpus, todėl kompostui lengviau kvėpuoti.

Jei kompostas labai šlapias, dalį jo verta trumpam paskleisti šalia kompostinės, kad lengvai pradžiūtų, o tada vėl sudėti sluoksniais. Praktikoje tai dažnai greitesnis sprendimas nei bandymas „užgesinti“ problemą vien papildomomis sausomis medžiagomis. Papildomai gali padėti įmaišyti subrendusio komposto arba paprastos sodo žemės – taip įnešama mikroorganizmų, kurie stabilizuoja irimo procesą.

Ko neįmesti į kompostą?

Net ir gerai vėdinamas kompostas pradės skleisti smarvę, jei jame atsiras netinkamų atliekų. Mėsos, žuvies, pieno produktų ir riebių maisto likučių geriau atsisakyti, nes jie skyla kitaip nei augalinės atliekos ir greitai ima dvokti. Be to, tokios atliekos gali privilioti graužikus ir vabzdžius.

Atsargiai reikėtų elgtis ir su dideliais vienos rūšies žaliųjų atliekų kiekiais, ypač žole. Ji linkusi susispausti, perkaisti ir pradėti fermentuotis, todėl žolę būtina permaišyti su sausomis medžiagomis. Taip pat nerekomenduojama mesti sergančių, pelėsio ar grybinėmis ligomis užkrėstų augalų, jei komposte neužtikrinama pakankamai aukšta temperatūra patogenams sunaikinti.

Kvapas paprastai nemažėja akimirksniu, tačiau, atkūrus oro patekimą ir sumažinus drėgmę, pagerėjimas dažniausiai juntamas per kelias dienas. Ilgalaikė taisyklė paprasta: atliekas dėkite sluoksniais, reguliariai permaišykite ir pasirūpinkite, kad kompostinė būtų apsaugota nuo perteklinio lietaus. Taip kompostas bręs stabiliai, o sode gausite kokybišką, kvapo nekeliantį dirvožemio gerinimo priedą.