Dauginasi beveik pati ir puošia gėlyną iki rudens: ši smilga atrodo tarsi šoktų vėjyje

Dekoratyvinės smilgos pastaraisiais metais išlieka vienu ryškiausių sodo mados akcentų, nes dera prie skirtingų stilių ir išlieka dekoratyvios ilgą sezoną. Tarp jų ypač išsiskiria plunksninė smilga, dar vadinama stipa, kuri dėl lengvų, banguojančių šluotelių neretai apibūdinama kaip šokanti vėjyje.

Soduose dažnai auginama veislė „Pony Tails“ suformuoja tvarkingus kupstus ir vasarą gali užaugti maždaug iki 50–60 centimetrų. Pavasarį ir vasaros pradžioje ji būna ryškiai žalia, o vėliau įgauna šiltus, auksinius atspalvius, todėl gerai atrodo tiek moderniuose, tiek natūralistiniuose gėlynuose.

Plunksninė smilga vertinama už tai, kad jai nereikia derlingos žemės ar sudėtingos priežiūros. Geriausiai ji auga visiškoje saulėje ir laidžioje dirvoje, todėl ten, kur vanduo linkęs užsistovėti, ją verta sodinti ant nedidelio pakilimo arba į lengvesnį substratą.

Nors augalas gali ištverti trumpalaikes sausras, pirmaisiais metais po pasodinimo verta laistyti reguliariau, kol susiformuoja šaknynas. Specialistai taip pat pabrėžia, kad pavasarį, dažniausiai kovo arba balandžio mėnesiais, kupstą reikėtų ryškiai apkirpti, tuomet nauji lapai atauga tankesni ir dailesni.

Dar viena priežastis, kodėl ši smilga taip sparčiai plinta gėlynuose, yra jos gebėjimas lengvai daugintis. Ji dažnai pasisėja pati, o norint greičiau padauginti norimą kiekį, pavasarį galima padalyti kerą ir persodinti į naujas vietas.

Didžiausias iššūkis auginant plunksninę smilgą yra žiemojimas, nes jautriausia ji būna ne šalčiui, o drėgmės pertekliui ir ilgai šlapiam dirvožemiui. Dėl to rudenį jos nerekomenduojama nukirpti: palikti stiebai veikia kaip natūrali apsauga, o šaknų zoną galima pridengti plonu žemės ir mulčio sluoksniu.

Šaltesnėse vietovėse, ypač pirmaisiais metais po pasodinimo, augalą pravartu papildomai pridengti, tačiau svarbu nepersistengti su laistymu žiemą ir ankstyvą pavasarį. Būtent tada, kai dirva ilgai išlieka šlapia, didėja šaknų puvinio rizika, o tai dažniausia priežastis, kodėl smilga neprigyja.