Vandens trūkumas ir ne tik: sužinokite, kas dažniausiai lemia stipresnį kūno kvapą po 60-ies

Su amžiumi kūno kvapas gali pastebimai pasikeisti, ir tai nebūtinai reiškia prastesnę higieną. Po 60 metų kinta odos būklė, prakaitavimas, hormonų pusiausvyra, medžiagų apykaita, o kvapą dažnai sustiprina bakterijų sąveika su prakaitu.

Vyresniame amžiuje oda neretai tampa plonesnė, sausesnė ir jautresnė, silpnėja natūralus apsauginis barjeras. Prie pokyčių prisideda mažesnis fizinis aktyvumas, lėtesnė regeneracija ir dažniau vartojami vaistai, kurie gali paveikti prakaito sudėtį ar burnos sausumą.

Kas dažniausiai suintensyvina kvapą

Pats prakaitas paprastai nėra aitrus, ryškus kvapas atsiranda jam susimaišius su ant odos gyvenančiomis bakterijomis. Jei žmogus mažiau juda, dėvi mažiau kvėpuojančius drabužius ar ilgiau būna šilumoje, kvapas gali tapti pastebimesnis net ir laikantis įprastos higienos.

Mityba taip pat svarbi, tačiau ji neveikia atskirai nuo viso organizmo būklės. Česnakai, svogūnai, porai, kopūstinės daržovės, aštresni prieskoniai ar kai kurie žolelių mišiniai daliai žmonių gali sustiprinti prakaito ar burnos kvapą, ypač jei virškinimas tapęs jautresnis.

Vandens trūkumas yra viena dažniausių priežasčių, kodėl kvapas senstant suintensyvėja. Kai organizmui stinga skysčių, šlapimas tampa labiau koncentruotas, burna sausėja, o oda prasčiau atlieka natūralų apsivalymą, todėl nemalonus kvapas gali atsirasti greičiau.

Vyresni žmonės neretai silpniau jaučia troškulį, todėl verta gerti reguliariai mažomis porcijomis. Dažniausiai tinka vanduo, silpna arbata, lengvi nuovirai, sriubos ar rauginto pieno produktai, tačiau sergant inkstų ar širdies ligomis skysčių kiekį būtina derinti su gydytojo rekomendacijomis.

Virškinimas ir žarnynas – svarbi grandis

Sunkiai virškinamas maistas, riebūs padažai, kepti patiekalai, perdirbti gaminiai ir daug saldumynų gali apsunkinti skrandžio bei žarnyno veiklą. Kai virškinimas lėtėja, dažniau vargina pilvo pūtimas, atpylimas, vidurių užkietėjimas, o tai gali prisidėti prie nemalonaus burnos kvapo.

Vidurių užkietėjimas vyresniame amžiuje ypač dažnas, o problemą dažnai paaštrina mažas skysčių kiekis, judėjimo stoka ir per mažai skaidulų. Kita vertus, staigus didelis sėlenų ar labai žalių daržovių kiekis kai kuriems žmonėms gali sukelti dar daugiau diskomforto.

Dažniausiai veiksmingiausia yra nuosekli, bet ne radikali korekcija: daugiau skysčių, kasdienis pasivaikščiojimas, lengviau virškinamos daržovės, avižos, linų sėmenys, fermentuoti produktai ir reguliarūs valgymo intervalai. Jei užkietėjimas užsitęsia ar atsiranda staiga, verta pasitarti su gydytoju.

Kada kvapas gali signalizuoti ligą?

Jei kvapas keičiasi palaipsniui ir sutampa su karščiu, mažesniu skysčių vartojimu ar tam tikrais produktais, dažnai pakanka stebėti situaciją ir koreguoti įpročius. Daugeliu atvejų padeda paprasti sprendimai: reguliarus gėrimas, lengvesni patiekalai, daugiau judėjimo ir kruopštesnė burnos higiena.

Vis dėlto staigus, ryškus prakaito, šlapimo, burnos ar odos kvapo pokytis neturėtų būti nurašomas vien mitybai.

„Jei kvapo pokytį lydi silpnumas, karščiavimas, skausmas, dusulys, deginimas šlapinantis, nepaaiškinamas svorio kritimas, stiprus troškulys ar sumišimas, reikalinga gydytojo konsultacija“, – pabrėžia gydytojai, vertindami galimus infekcijų ar medžiagų apykaitos sutrikimų požymius.

Kvapo pokyčiai kartais siejami su infekcijomis, cukrinio diabeto dekompensacija, inkstų ar kepenų funkcijos sutrikimais, taip pat su kai kurių vaistų poveikiu. Todėl saugiausia taisyklė paprasta: jei pokytis naujas, ryškus ir nepraeina koregavus įpročius, būtina medicininė apžiūra.

Kasdienybėje geriausiai pasiteisina subalansuota, reguliari mityba be kraštutinumų. Pakankamas baltymų kiekis, daržovės, lengviau virškinami angliavandenių šaltiniai ir pakankamas skysčių vartojimas dažnai padeda sumažinti tiek odos, tiek burnos kvapo intensyvumą.