Mokslininkai sugriovė seną mitą: mūsų protėviai rūpinosi komfortu gerokai anksčiau, nei manyta

Daugelį dešimtmečių ankstyviausi žmonės dažnai buvo vaizduojami kaip beveik vien išlikimu besirūpinantys, „primityvūs“ medžiotojai. Tačiau nauji tyrimai iš pietinės Afrikos rodo kur kas sudėtingesnį kasdienybės paveikslą: žmonės urvuose ne tik gyveno, bet ir kryptingai organizavo erdvę poilsiui.

Mokslininkai, nagrinėję Border urvo nuosėdas, aptiko mikroskopinių augalų likučių, leidžiančių atkurti senovinių guolių struktūrą. Nustatyta, kad maždaug prieš 200 000 metų čia buvo klojamos „lovos“ iš žolių, ypač Panicoideae grupei priskiriamų augalų, kurių giminaičių esama ir šiandien.

Šie guoliai nebuvo atsitiktinai sumestos žolės krūvos. Tyrėjai pastebėjo, kad paklotai būdavo reguliariai atnaujinami, papildomi naujais sluoksniais, o senesnė medžiaga pašalinama, tarsi laikantis nusistovėjusios tvarkos ir higienos įpročių.

Dar įdomiau tai, kad kai kuriose vietose užfiksuotos pakartotinio deginimo žymės, o ant susidariusio pelenų sluoksnio vėl klojami švieži augalai. Toks ciklas, sprendžiant iš sluoksnių sekos, kartojosi ilgą laiką, o tai rodo ne vienkartinį sprendimą, bet tradiciją.

Mokslininkų vertinimu, pelenai galėjo atlikti kelias praktines funkcijas: jie padeda izoliuoti nuo drėgno pagrindo ir gali apsunkinti vabzdžių bei parazitų judėjimą. Tokia „pelenų higiena“ būtų buvusi paprasta, bet veiksminga priemonė geresnei miego kokybei ir švaresnei aplinkai užtikrinti.

Specialistai pabrėžia, kad kryptingas guolių įrengimas reikalauja planavimo, tinkamų medžiagų parinkimo ir nuoseklaus elgesio modelio. Tai siejama su išvystytomis pažintinėmis gebomis ir gebėjimu kurti komfortiškesnę gyvenamąją aplinką, o ne vien reaguoti į momentinius pavojus.

Tyrimas taip pat rodo, kad urvo naudojimas bėgant tūkstantmečiams kito. Senesniuose sluoksniuose matyti intensyvesnio gyvenimo ir pakartotinių pertvarkymų ženklai, o jaunesniuose gali atsispindėti trumpesni apsistojimai ar mažesnės grupės.

Tokie duomenys prisideda prie platesnės tendencijos archeologijoje ir paleoantropologijoje, kai ankstyvųjų žmonių elgsena vertinama per kasdienybės, technologinių sprendimų ir socialinių įpročių prizmę. Kuo daugiau randama apčiuopiamų organizuotos buities pėdsakų, tuo mažiau pagrindo lieka senajam stereotipui apie „primityvius“ protėvius.

Šio darbo išvados publikuotos moksliniame leidinyje Journal of Archaeological Science. Tyrėjai pabrėžia, kad išskirtinai gerai išlikę organiniai pėdsakai suteikė retą galimybę atsekti ne tik tai, ką žmonės veikė, bet ir kaip jie kūrė poilsiui skirtą aplinką.