Didžiosios Britanijos bedarbiams ateina sunkūs laikai. Šioje šalyje ruošiama reforma, susijusi žmonėmis, gaunančiais bedarbio pašalpą. Bedarbiams duodamas pusės metų terminas, per kurį jie turi susirasti darbą arba…
…arba praėjus šešiems mėnesiams ir nesusiradus darbo, britų laukia viešieji darbai (pvz., gatvių šlavimas, šiukšlių rinkimas). Šie privalomieji viešieji darbai truktų mėnesį, už kurį joks atlygis nebūtų mokamas. Tokiu būdu Didžiojoje Britanijoje skatinamas darbo ieškojimas, nes atsisakius viešųjų darbų bedarbio pašalpos mokėjimas būtų sustabdomas.
Žinoma, yra ir kitokių sankcijų, kai atimama pašalpa, pvz., kai žmonės neateina į siūlomo darbo pokalbius ar nustatytu laiku į darbo biržos mokymo programas, tačiau (bedarbių naudai) jos taikomos retai. Numatytąja reforma gali piktintis ne tik bedarbiai, kuriems tektų nemokamai dirbi, bet ir viešuosius darbus dirbantys žmonės, kuriems už tai mokamas atlyginimas. Didžiojoje Britanijoje taip pat pasigirsta ir nuomonių, jog tokia reforma priešingai – ne skatins bedarbius susirasti darbą, o kaip tik priverstinė veikla neleis jiems rasti (išsvajotojo )mokamo darbo.
O kokia situacija mūsų šalyje? Lietuvoje bedarbiams taip pat duodamas 6 mėnesių laikotarpis (nuo registracijos teritorinėje darbo biržoje pradžios), per kurį nesusiradus darbo pagal turimą kvalifikaciją siūlomas žemesnės kvalifikacijos, nekvalifikuotas ar terminuotas darbas. Bedarbio pašalpa mokama kas mėnesį ir jos dydis priklauso nuo bedarbio nedarbo draudimo stažo (kuris buvo įgytas iki tos dienos, kai asmuo užsiregistravo teritorinėje darbo biržoje). Tačiau užtenka vienos „klaidos“ ir asmuo nebegauna bedarbio pašalpos.
Tokia „klaida“ gali būti bent vieną kartą ištartas „ne“ (iki pašalpos paskyrimo) – bent kartą atsisakant pasiūlyto darbo pagal turimą profesinį pasiruošimą arba numatytu laiku neatvykus į darbo biržą. Į pašalpos mokėjimo laikotarpį neįeina tas laikas, kai bedarbis dirbo viešuosius darbus. Lietuvoje numatyta, jog viešuosius darbus dirbantis žmogus gauna darbo atlyginimą (ne mažesnis už valstybės nustatytą minimalų valandinį atlyginimą). Taip pat dirbantis viešuosius darbus asmuo gali bent kiek lengviau atsidusti, nes dėl tokio laikino darbo jis neišbraukiamas iš darbo biržos, toliau registruojamas.
Tokiu būdu (viešaisiais darbais) Lietuvoje siekiama padėti bedarbiams laikinai užsidirbti pragyvenimui. Per sunkmetį ši sistema, jog bedarbiai atlieka viešuosius darbus, ypač suaktyvėjo. Šiais metais daugiau nei 20 tūkstančių bedarbių galėjo pragyvenimui užsidirbi, atlikdami viešuosius darbus. Pirmenybė paskiriant darbus teikiama tėvams, kurie turi nepilnamečių vaikų ir abu sutuoktiniai nedirba. Besitęsiant sunkmečiui ir vis dar trūkstant darbo vietų žmonės nelinkę atsisakyti siūlomų darbų, eina į juos savo noru ne tik dėl to, kad neprarandama vieta teritorinėje darbo biržoje, o ir todėl, kad gaunamas užmokestis.
Taip žmogui suteikiama galimybė bent kažkiek užsidribti pragyvenimui, taip pat sutvarkoma ir aplinka (pvz., kapinės, miškai, parkai ir pan.). Tačiau ne visi bedarbiai noriai eina dirbti viešuosius darbus. Yra ir tokia gyventojų dalis, kurie gaudami pašalpas atsisako siūlomų darbų ir nori gyventi tik iš skiriamų valstybės pinigų, nes pašalpos dydis gali prilygti atlygiui už viešuosius darbus.
Tuo tarpu Didžiosios Britanijos bedarbiai pasipiktinę tokia šalyje numatoma reforma ir laiko ją nesąžininga. Juk žmonės, kurie ir taip nusivylę, jog negali susirasti darbo (kuris užtikrintų jiems gerą gyvenimą), o jei dar juos siųsti dirbti neapmokamo darbo?. Toks priverstinis (ir neapmokamas!) darbas tik dar labiau įvarytų žmones į neviltį. Esminė problema yra ne ta, kad žmonės savo noru nedirba, o tiesiog nėra darbo vietų, kuriose galėtų dirbti. Tačiau ši reforma nenumato naujų darbo vietų sukūrimo. Tačiau valdžia pasisako už tai, jog reforma sugrąžins ilgą laiką nedirbusius į įprastą (darbo) rutiną…
