Ekspertai atkreipia dėmesį: moterų seksualinio aktyvumo pikas ateina vėliau, nei daugelis mano

Didžiausias moterų seksualinio aktyvumo dažnis dažniausiai fiksuojamas 25–34 metų amžiaus grupėje. Tyrimai rodo, kad šiuo laikotarpiu intymaus gyvenimo reguliarumas ir motyvacija jam vidutiniškai būna aukščiausi, nors individualūs skirtumai išlieka dideli.

Svarbu pabrėžti, kad kalbama apie statistinius vidurkius, o ne „normą“, pagal kurią reikėtų vertinti save ar partnerį. Seksualinis aktyvumas kinta dėl santykių trukmės, sveikatos, streso, miego, vaikų priežiūros, psichologinės savijautos ir kitų kasdienių veiksnių.

Kas būdinga 25–34 metų grupei?

Šiame amžiuje dažnai sutampa keli veiksniai: fiziologinė branda, didesnis pasitikėjimas savimi ir aiškesnis savo poreikių supratimas. Daliai žmonių tai taip pat metas, kai santykiai tampa stabilesni, todėl atsiranda daugiau saugumo ir artumo.

Seksologai pabrėžia, kad pasitenkinimas nebūtinai tiesiogiai priklauso nuo dažnio. Kai kurioms poroms retesnis, bet labiau apgalvotas ir geriau komunikuojamas intymumas suteikia daugiau emocinio ryšio nei dažnesni, bet rutiniški santykiai.

Kaip keičiasi seksualinis aktyvumas su amžiumi?

18–24 metų laikotarpiu dažnis neretai būna nepastovus, nes kinta partnerystės, vyksta savęs pažinimas, o patirtys gali priklausyti nuo tarpusavio komunikacijos ir saugumo jausmo. Be to, įtaką daro studijos, darbas, gyvenamosios vietos pokyčiai ir socialinis spaudimas.

35–44 metų grupėje vidurkiai daugelyje apklausų rodo mažėjantį dažnį, tačiau daliai moterų didėja kokybės vertinimas: daugiau dėmesio skiriama emociniam ryšiui, aiškesniam norų įvardijimui, mažiau gėdos jausmo. Tuo pat metu įtaką gali daryti nuovargis, didesnė atsakomybė darbe ir šeimoje.

45–54 metų laikotarpiu hormoniniai pokyčiai daliai moterų gali keisti libido ar sukelti fizinių pojūčių skirtumų, pavyzdžiui, makšties sausumą. Vis dėlto daug moterų išlaiko reguliarų intymų gyvenimą, ypač jei sprendžiami sveikatos klausimai, o poroje yra atvira komunikacija.

55 metų ir vyresniame amžiuje seksualinis aktyvumas statistiškai dažniau mažėja, tačiau tai nereiškia, kad intymumas išnyksta. Seksualinė sveikata šiame etape labiau priklauso nuo bendros sveikatos būklės, lėtinių ligų kontrolės, vaistų poveikio, partnerio buvimo ir santykių kokybės.

Kodėl „pikas“ nėra vien biologija?

Nors hormonai turi reikšmės, šiuolaikiniai tyrimai vis dažniau akcentuoja psichologinius ir socialinius veiksnius. Stresas, nerimas, depresijos simptomai, kūno įvaizdis, miego trūkumas ir perdegimas gali slopinti libido nepriklausomai nuo amžiaus.

Specialistai primena, kad susirūpinus libido pokyčiais ar skausmu lytinių santykių metu verta pasitarti su gydytoju ginekologu, šeimos gydytoju ar seksologu. Dažnai padeda paprastesni sprendimai: miego režimas, streso valdymas, poros terapija, o kai kada ir medicininė pagalba.