Iranas pasiuntė griežtą signalą: pareiškė dar neatskleidęs pavojingiausių savo pajėgumų

Griežtas signalas iš Teherano

Irano Islamo revoliucinės gvardijos korpuso (IRGC) brigados generolas Mohammadas Jafaras Asadi pareiškė, kad Iranas esą dar neatskleidė visų savo karinių pajėgumų ir yra pasirengęs bet kokiam scenarijui, įskaitant tiesioginę konfrontaciją su JAV ir NATO. Pasak jo, Teheranas išlieka aukščiausio pasirengimo būsenoje, o galimas naujas konfliktas skirtųsi tiek operacijų pobūdžiu, tiek geografija ir naudojamais ginklais.

Asadi eina pareigas „Khatam al-Anbiya“ centriniame štabe, kuris Irane laikomas pagrindiniu centralizuotu karo meto vadovavimo centru. Ši struktūra koordinuoja strategines karines operacijas, o platesnė kontrolė siejama su IRGC ir Irano religine bei politine vadovybe.

„Mes ne kartą sakėme, kad dar neatskleidėme visų savo kozirių. Yra daug pajėgumų ir pasirinkimų, apie kuriuos neviešiname, ir prireikus juos panaudosime“, – sakė Mohammadas Jafaras Asadi.

Derybos su JAV pakibo ore

Tuo pat metu Irano ir JAV netiesioginės derybos dėl branduolinių ir regioninių klausimų, kaip skelbia Irano valstybei artimi kanalai, kelioms dienoms buvo sustabdytos. Pranešama, kad šiuo metu tarp Teherano ir Vašingtono nekeičiama žinutėmis, o diskusijos dėl pradinio susitarimo rėmų yra įstrigusios.

Irano derybininkų komandos komunikacijos grandyje minėta, kad pasiūlymai dar vertinami Aukščiausiojo nacionalinio saugumo taryboje ir ekspertų grupėse. Kituose pareiškimuose pabrėžiama, kad Iranas reikalauja apčiuopiamos naudos ir įgyvendinamų garantijų, remdamasis ankstesnių JAV įsipareigojimų nepatikimumu.

„JAV diskusijos su Iranu dabar gali apimti jų branduolinės programos aspektus, kurių dar visai neseniai jie net nebuvo pasirengę aptarti“, – sakė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio.

„Tai negarantuoja, kad galiausiai bus pasiektas priimtinas susitarimas“, – pridūrė Marco Rubio.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai teigė, kad derybos su Teheranu esą juda sparčiai, nors Irano pusė pateikia kitokią versiją. Tokie prieštaringi signalai didina neapibrėžtumą dėl to, ar artimiausiu metu įmanomas bent jau laikinas, riboto masto susitarimas.

Vidaus kovos Irane ir regiono „frontai“

Analitikai pabrėžia, kad Irano sprendimų priėmimą stipriai veikia konkuruojančios jėgos šalies viduje, ypač su IRGC susiję politiniai ir kariniai centrai. Vertinimuose nurodoma, kad vieni veikėjai remia griežtesnę liniją ir didesnį spaudimą derybose, o kiti linkę į pragmatiškesnį kompromisą, siekdami mažinti ekonominį ir politinį spaudimą.

Tarp kietosios linijos šalininkų minimas laikinasis IRGC vadas Ahmadas Vahidi. Tuo metu Irano parlamento pirmininkas ir deryboms svarbus politinis veikėjas Mohammadas Bagher Ghalibafas dažniau siejamas su lankstesniu požiūriu į dialogą, nors ir kritikuoja JAV dėl, jo teigimu, neįgyvendintų įsipareigojimų.

Įtampą papildo ir tai, kad Teheranas savo sprendimus derybose sieja su regiono situacija, įskaitant konfliktus, kuriuose dalyvauja Irano remiamos grupuotės. Irano diplomatijoje kartojama mintis, kad eskalacija viename regione gali persikelti į platesnį susitarimų paketą, todėl derybų dinamika vis labiau priklauso ne tik nuo branduolinių klausimų, bet ir nuo saugumo situacijos keliuose „frontuose“.