Pensija gali būti gerokai didesnė: specialistai ragina neatidėlioti vieno žingsnio

Pensijos dydį Lietuvoje lemia ne vien darbo stažas. Pagal „Sodros“ taikomą sistemą svarbu, kiek žmogus yra sukaupęs pensijų socialinio draudimo stažo, kiek turi apskaitos vienetų, kada kreipiasi dėl pensijos ir ar institucijos turi visus duomenis apie ankstesnius darbo laikotarpius.

Net ir panašią darbo istoriją turintys žmonės gali gauti skirtingas pensijas. Skirtumą lemia ne tik atlyginimai, bet ir tai, ar žmogus yra sukaupęs būtinąjį stažą, ar pateikė dokumentus už laikotarpius iki 1994 metų, taip pat ar pasinaudojo teise atidėti pensijos skyrimą arba mokėjimą.

2026 metais socialinio draudimo senatvės pensijai Lietuvoje būtinasis stažas siekia 34,5 metų, o minimalus stažas teisei gauti senatvės pensiją yra 15 metų. 2026 metais senatvės pensijos amžius vyrams ir moterims siekia 65 metus.

Kodėl data gali būti lemiama?

Lietuvoje pensija neskaičiuojama paprastai dalijant sukauptą sumą iš tikėtinos likusios gyvenimo trukmės mėnesių. Socialinio draudimo senatvės pensiją sudaro bendroji ir individualioji dalys, o individualioji dalis priklauso nuo sukauptų apskaitos vienetų ir jų vertės.

Vis dėlto pensijos pradžios data tikrai gali turėti didelę reikšmę. Pagal Lietuvos tvarką žmogus, jau įgijęs teisę į senatvės pensiją, gali prašyti atidėti pensijos skyrimą arba jau paskirtos pensijos mokėjimą pilniems metams.

Toks atidėjimas galimas ne ilgiau kaip 5 metams. Pasibaigus atidėjimo laikotarpiui, pensija didinama po 8 proc. už kiekvienus pilnus atidėjimo metus, todėl ilgesnis laukimas gali reikšmingai padidinti mėnesinę išmoką.

Tačiau toks sprendimas nėra vien matematinis. Prieš atidedant pensiją verta įvertinti sveikatą, santaupas, šeimos finansus, galimybę toliau dirbti ir tai, kad atidėjimo laikotarpiu žmogus kurį laiką negauna pensijos išmokų.

Didžiausią efektą duoda darbas ir atidėjimas

Akivaizdžiausias būdas didinti būsimą pensiją yra toliau dirbti ir mokėti pensijų socialinio draudimo įmokas. „Sodra“ nurodo, kad vienas apskaitos vienetas įgyjamas tada, kai per metus įmokos sumokamos nuo 12 vidutinių darbo užmokesčių dydžio pajamų.

Jeigu pajamos mažesnės, sukaupiama proporcingai mažesnė apskaitos vieneto dalis. Jeigu pajamos didesnės, galima sukaupti daugiau apskaitos vienetų, tačiau per metus jų skaičius ribojamas iki 5.

Stipriausiai veikia derinys, kai žmogus toliau dirba, moka įmokas ir kartu atideda pensijos skyrimą arba mokėjimą. Tokiu atveju didėja sukauptas stažas bei apskaitos vienetai, o už pilnus atidėjimo metus papildomai taikomas 8 proc. didinimas.

Svarbu ir tai, kad pensijų dydžiai kasmet indeksuojami. 2026 metais bazinis pensijos dydis siekia 327,91 Eur, o apskaitos vieneto vertė – 8,11 Eur, todėl kiekvienas papildomas apskaitos vienetas realiai veikia individualiąją pensijos dalį.

Dažna klaida – nepatikrinti senų duomenų

Dar iki kreipiantis dėl pensijos verta patikrinti, ar „Sodra“ turi visus duomenis apie darbo stažą. Ypač svarbūs laikotarpiai iki 1994 metų, nes „Sodra“ duomenis apie darbovietes, darbo laiką ir gautą atlyginimą sistemingai kaupia nuo 1994 metų sausio 1 dienos.

Jeigu žmogus dirbo iki 1994 metų, bet nėra pateikęs tai patvirtinančių dokumentų, šis laikotarpis gali nebūti įtrauktas į stažo apskaitą. Tokiu atveju gali prireikti darbo knygelės, stažo pažymų, karinio liudijimo, archyvų dokumentų ar kitų įrodymų.

Tai nėra formalumas. Trūkstamas stažas gali lemti, ar žmogus apskritai įgyja teisę į pensiją, ar jam priklauso nesumažinta bendroji dalis, ir kokio dydžio bus galutinė išmoka.

Taip pat svarbu žinoti, kad dėl senatvės pensijos į „Sodrą“ galima kreiptis likus trims mėnesiams iki pensinio amžiaus arba bet kada vėliau. Jei kreipiamasi pavėluotai, pensija už praėjusį laikotarpį gali būti išmokėta ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki prašymo ir visų reikalingų dokumentų gavimo.

Dirbantiems pensininkams Lietuvoje galioja palankesnė taisyklė nei dažnai manoma. Nuo 2019 metų senatvės pensijos kasmet naujinamos automatiškai, jeigu po pensijos paskyrimo žmogus dirba ar verčiasi veikla, nuo kurios mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos.

Tai reiškia, kad atskiro prašymo dėl kasmetinio naujinimo paprastai teikti nereikia. Pensija perskaičiuojama pagal registro duomenis, o naujas dydis pradedamas mokėti ne vėliau kaip atitinkamų metų liepą, kartu išmokant skirtumą nuo sausio 1 dienos.

Todėl svarbiausias patarimas išlieka paprastas: pradėti ne nuo klausimo, ar jau galima išeiti į pensiją, o nuo duomenų patikrinimo ir kelių scenarijų palyginimo.

Realų skirtumą dažniausiai sukuria ne vienas sprendimas, o keli nuoseklūs veiksmai – sutvarkyti stažo dokumentus, įvertinti darbo tęsimą ir apskaičiuoti, ar verta atidėti pensijos pradžią.