Nenorite išleisti pinigų brangioms trąšoms? Šis augalas greitai atkurs prastą dirvą

Geltonasis lubinas vis dažniau minimas kaip paprastas būdas pagerinti dirvos būklę be brangių trąšų. Sodininkai jį naudoja kaip žaliąją trąšą, nes augalas padeda sukaupti maisto medžiagų ir paruošia lysves kitam sezonui.

Didžiausia geltonojo lubino nauda siejama su ankštinių augalų savybe bendradarbiauti su azotą fiksuojančiomis dirvožemio bakterijomis. Dėl to dalis augalams svarbaus azoto patenka į dirvą, o įterpus žaliąją masę pagerėja humuso sluoksnis ir dirvos gyvybingumas.

Kaip lubinas gerina dirvą?

Geltonasis lubinas suformuoja gana gilų šaknyną, todėl padeda supurenti suslėgtą dirvą ir gerina jos struktūrą. Tai ypač aktualu sklypuose, kur žemė prastai praleidžia vandenį arba po lietaus linkusi sukietėti.

Tankiai augantis lubinas greitai uždengia dirvos paviršių, todėl piktžolėms lieka mažiau šviesos ir jos silpniau konkuruoja dėl drėgmės. Vasarą toks žalias kilimas taip pat mažina dirvos įkaitimą ir padeda ilgiau išlaikyti drėgmę.

Kada sėti ir kaip prižiūrėti?

Geltonąjį lubiną galima sėti nuo pavasario, kai dirva pakankamai sušilusi, iki vėlyvo pavasario, o taip pat ir po ankstyvų daržovių derliaus. Praktikoje tai dažnai daroma vasaros antroje pusėje, kai lysvės laikinai lieka tuščios.

Sėklos paprastai įterpiamos maždaug 3–4 centimetrų gyliu, o tarp eilučių paliekama apie 15–20 centimetrų. Pasėjus verta lengvai prispausti žemę ir palaistyti, o daigai dažniausiai pasirodo per kelias savaites, jei dirvoje netrūksta drėgmės.

Šiam augalui tinka saulėta vieta, o jis dažnai neblogai auga ir lengvesnėse, smėlingesnėse dirvose. Dėl to geltonasis lubinas laikomas patogiu pasirinkimu, kai norisi greitai pagerinti skurdesnes lysves.

Kada įterpti į dirvą?

Jei lubinas auginamas kaip žalioji trąša, jį rekomenduojama įterpti dar iki pilno sėklų subrandinimo. Dažniausiai tai daroma žydėjimo pradžioje arba netrukus po jos, nes tuomet stiebai ir lapai lengviau suyra.

Įterpus žaliąją masę į dirvą, paprastai palaukiama apie 2–3 savaites, kol prasideda aktyvesnis skaidymasis. Tada lysvės būna tinkamesnės naujiems sodinimams, o dirva gauna papildomų organinių medžiagų.