Streikai, konfliktai ir kontrolės: Europos oro uostuose netikėtai smuko keleivių srautai

Pirmas kritimas po atsigavimo

Europos oro uostuose 2026 metų balandį keleivių srautas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumažėjo 0,7 proc. Tai pirmas metinis kritimas nuo tada, kai rinka po Covid-19 pandemijos buvo įžengusi į spartaus atsigavimo etapą.

Šiuos duomenis pateikė Europos oro uostų asociacija ACI EUROPE. Nors pokytis nedidelis, organizacija jį vadina svarbiu lūžio tašku, rodančiu, kad augimas vis dažniau susiduria su išoriniais sukrėtimais.

Kodėl žmonės skraido mažiau?

ACI EUROPE balandžio rezultatą sieja su kelių veiksnių kombinacija: įtampa ir karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose, dalies Velykų atostogų persikėlimas į kovą ir plataus masto streikai, ypač smarkiai paveikę Vokietijos aviacijos rinką.

Skrydžių paklausai svarbus ir maršrutų tinklas: didžiausi oro uostai yra labiausiai susieti su tolimaisiais maršrutais bei tranzitu, todėl jautriau reaguoja į geopolitiką, vežėjų tvarkaraščių korekcijas ir sienų kontrolės pokyčius.

„Nors jau matėme keleivių augimo normalizaciją po stipraus postpandeminio šuolio, geopolitinis nestabilumas dabar dar labiau spaudžia augimą“, – sakė ACI EUROPE generalinis direktorius Olivier Jankovec.

Kas kilo, o kas smuko?

Skirtingų šalių rezultatai išsiskyrė. Tarp geriausiai pasirodžiusių ES ir partnerių rinkų minimi Slovakijos oro uostai, kuriuose fiksuotas itin didelis metinis šuolis, taip pat augimas Slovėnijoje, Estijoje, Maltoje ir Lenkijoje.

Iš didžiųjų rinkų geriausiai laikėsi Ispanija ir Italija, o Vokietija patyrė vieną ryškiausių smukimų. Keleivių apimtys traukėsi ir Jungtinėje Karalystėje bei Prancūzijoje, o didesni kritimai fiksuoti Kipre ir Islandijoje.

Segmentų pjūvyje labiausiai nukentėjo didžiausi, vadinamieji mega ir didieji oro uostai, nes juose koncentruojasi didžioji dalis Europos jungčių su Artimųjų Rytų kryptimis. Tuo metu vidutiniai ir mažesni oro uostai, kurių maršrutai dažniau apsiriboja Europa, išliko atsparesni.

EES sistema kelia nerimą

ACI EUROPE atkreipia dėmesį, kad keleivių patirtį artimiausiais mėnesiais gali apsunkinti ir su Šengeno erdvės atvykimo ir išvykimo sistema susiję sienų kontrolės procesai. Organizacijos vertinimu, net ir esant stabiliai paklausai, operaciniai trikdžiai pasienyje gali tiesiogiai mažinti kelionių patrauklumą ir didinti vėlavimų riziką.

Pasak Olivier Jankovec, didžiausias artimiausias iššūkis yra užtikrinti lankstumą, kad esant būtinybei būtų galima sumažinti sistemos sukeliamą spaudimą oro uostams ir keleiviams. Jei sprendimų nebus, sutrikimų mastas, jo teigimu, gali didėti.

„Gera žinia ta, kad bendra paklausa išlieka stipri, o oro linijų pajėgumų korekcijos kol kas ribotos“, – sakė Olivier Jankovec.