Apie kraštutinį scenarijų kalbama vis garsiau: Ukrainoje vėl įsiplieskė branduolinio ginklo diskusija

Ukrainoje kilusi diskusija dėl galimo branduolinio ginklo atkūrimo įsiliepsnojo po ginkluotės kūrėjo Denyso Štilermano pasisakymų. Jis teigė, kad šalis turėtų pakankamai išteklių ir technologinių kompetencijų, jei būtų priimtas politinis sprendimas.

D. Štilermanas, siejamas su privačia gynybos pramonės bendrove „Fire Point“, interviu metu pabrėžė, kad Ukraina šiuo metu tokio projekto nevykdo. Pasak jo, Kijevas laikosi tarptautinių įsipareigojimų, nors saugumo garantijos, kurias Ukraina gavo praeityje, realybėje neapsaugojo nuo agresijos.

Budapešto memorandumas ir neištesėtos garantijos

1994 metais pasirašytu Budapešto memorandumu Ukraina atsisakė didžiulio Sovietų Sąjungos palikto branduolinio arsenalo. Mainais ji gavo politinio pobūdžio saugumo užtikrinimus iš Rusijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Jungtinės Karalystės.

Vėlesni įvykiai, įskaitant Rusijos veiksmus 2014 metais ir plataus masto invaziją 2022 metais, Ukrainoje dažnai įvardijami kaip esminė priežastis, kodėl visuomenėje grįžta klausimas apie realias atgrasymo priemones. Vis dėlto oficiali Ukrainos pozicija tarptautinėje arenoje iš esmės išlieka susieta su nebranduolinio statuso laikymusi.

Ką reiškia tokie pareiškimai dabar

Ukrainos gynybos sektorius nuo karo pradžios sparčiai plečia gamybą ir technologinę bazę, o privačios bendrovės vis dažniau pristatomos kaip inovacijų variklis. Tačiau vieši svarstymai apie branduolinį ginklą vertinami jautriai, nes susiję su Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties logika ir Vakarų paramos politiniais rėmais.

Ekspertai tokius pasisakymus dažnai traktuoja kaip informacinį signalą apie didėjantį poreikį tvirtesnėms saugumo garantijoms, o ne kaip artimiausio meto planą. Svarbu ir tai, kad tai nėra Ukrainos valdžios pareiškimas, o privataus sektoriaus atstovo nuomonė, kuri nebūtinai atspindi valstybės sprendimus.

Rusijos naratyvas ir faktinė padėtis

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau yra kaltinęs Ukrainą tariamomis ambicijomis kurti branduolinį ginklą, šį argumentą bandydamas pateikti kaip vieną invazijos pateisinimų. Tačiau iki šiol viešai nepateikta patikimų įrodymų, kad Ukraina būtų vykdžiusi branduolinio ginklo kūrimo programą.

D. Štilermano teiginiai socialiniuose tinkluose ir dalyje žiniasklaidos sukėlė audringą reakciją būtent todėl, kad paliečia esminį klausimą: kokios priemonės realiai gali atgrasyti nuo agresijos. Kol kas nėra žinoma apie oficialią Ukrainos institucijų reakciją į šiuos pasisakymus.

„Jei Kremlius mano, kad Ukraina negalėtų sukurti branduolinio ginklo, tai nėra neįmanoma, bet mes to nedarome, nes laikomės įsipareigojimų“, – sakė Denys Štilermanas.