Kinija vėl stebina pasaulį: naujas oro uostas iškilo iškilo 1 100 metrų aukštyje

Naujasis Tongren Dejiang oro uostas pietvakarių Kinijoje oficialiai pradėjo veiklą ir jau priėmė pirmąjį keleivinį skrydį. Projektas iškart patraukė dėmesį dėl neįprastos statybos vietos: oro uostui teko pritaikyti itin kalnuotą reljefą.

Oro uostas pastatytas ant dirbtinai suformuotos, išlygintos platformos maždaug 1 100 metrų aukštyje virš jūros lygio. Tam buvo pasitelkti sprogdinimo darbai ir sunki technika, o dalis kalvų viršūnių buvo nukasta, kad atsirastų pakankamai plokščias plotas kilimo ir tūpimo takui.

Valdžios skelbtuose projekto dokumentuose nurodoma, kad darbai pareikalavo didelės apimties sprogstamųjų medžiagų ir sudėtingos logistikos kalnuose. Skaldyta uoliena panaudota pylimams ir pagrindui sutvirtinti, kad danga atlaikytų orlaivių apkrovas ir intensyvų eismą.

Oficialiai skelbiama, kad Tongren Dejiang oro uostas per metus galės aptarnauti iki 550 000 keleivių, taip pat iki 1 350 tonų krovinių ir pašto. Kilimo ir tūpimo tako ilgis siekia 2 800 metrų, plotis – 45 metrus, o terminalo plotas yra apie 7 000 kvadratinių metrų.

Infrastruktūra pritaikyta C klasės orlaiviams, tokiems kaip „Boeing 737“ ar „Airbus A320“, numatytos šešios stovėjimo vietos lėktuvams. Tokia konfigūracija leidžia orientuotis į vidaus skrydžius ir regioninį susisiekimą, kuris Kinijoje pastaraisiais metais auga sparčiausiai.

Pradiniame etape reguliarius skrydžius vykdo vietinės regioninės oro linijos, o maršrutų tinklą planuojama plėsti palaipsniui. Skelbiama, kad ateityje galėtų atsirasti susisiekimas su didžiaisiais šalies centrais, įskaitant Pekiną ir Šanchajų, jei tai pateisins paklausa ir tvarkaraščių derinimas.

Tongren Dejiang nėra vienintelis pavyzdys, kai Kinija oro uostus stato sudėtingiausiose vietovėse. Panašūs projektai kalnuotose teritorijose pristatomi kaip būdas sutrumpinti kelionės laiką regionuose, kuriuose kelių infrastruktūra dėl reljefo yra ribota, o kartu tai tampa ir turistiniu traukos objektu dėl įspūdingų vaizdų virš debesų.

Kinijos civilinės aviacijos plėtra pastarąjį dešimtmetį vis labiau remiasi regioninių oro uostų tinklu, kuris padeda paskirstyti srautus nuo didžiųjų mazgų ir atverti naujas kryptis vietos ekonomikai. Tokie projektai dažnai siejami su platesniais tikslais: turizmo skatinimu, verslo investicijų pritraukimu ir spartesniu susisiekimu tarp provincijų.

Visas Tongren Dejiang oro uosto projektas, viešai skelbiamais duomenimis, kainavo apie 280 milijonų eurų. Nors tokios investicijos kelia diskusijų dėl atsiperkamumo, Kinija toliau akcentuoja, kad regioninė aviacijos infrastruktūra yra svarbi ilgalaikei transporto ir ekonomikos plėtrai.