Specialistai paaiškino skirtumus: sužinokite, ar tikrai ryžiai sveikiau už bulves

Socialiniuose tinkluose periodiškai atgimsta raginimai atsisakyti vadinamųjų baltųjų produktų, į vieną krūvą sudedant duoną, makaronus, ryžius ir bulves. Toks patarimas skamba paprastai, tačiau realybėje mažai ką paaiškina, nes angliavandeniai yra vienas pagrindinių organizmo energijos šaltinių. Daug svarbiau ne pats produktas, o porcijos, paruošimo būdas ir tai, kuo papildomas visas patiekalas.

Lyginant vien kalorijas, bulvės dažnai nustebina: 100 gramų virtų bulvių paprastai turi mažiau energinės vertės nei 100 gramų virtų baltųjų ryžių. Vis dėlto toks palyginimas gali klaidinti, nes realiose lėkštėse porcijos skiriasi, o ryžiai dažnai valgomi su riebesniais priedais ar padažais. Todėl klausimas ryžiai ar bulvės dažniausiai yra klausimas apie viso valgio sudėtį.

Bulvės, ypač virtos, keptos orkaitėje ar su lupena, gali būti maistiniu požiūriu visavertis pasirinkimas. Jose yra kalio, vitamino C, vitamino B6 ir skaidulų, kurios padeda ilgiau jaustis sotiems ir palaiko žarnyno veiklą. Baltieji ryžiai paprastai turi mažiau skaidulų ir mikroelementų, nors kai kuriems žmonėms tinka dėl lengvesnio virškinimo.

Ryžių atsisakyti nebūtina, tačiau verta rinktis įvairesnes rūšis ir dažniau kaitalioti garnyrus. Rudieji ryžiai, parboiled ar laukiniai ryžiai paprastai turi daugiau skaidulų, o įvairinimas padeda išvengti situacijos, kai vienas produktas kasdien sudaro didelę raciono dalį. Tai ypač aktualu tiems, kurie dažnai renkasi greitai paruošiamus patiekalus.

Kas svarbu cukraus kiekiui kraujyje?

Bulvėms dažniau prikišamas poveikis gliukozės kiekiui kraujyje: jų krakmolas gali būti greičiau paverčiamas gliukoze, todėl didelė porcija, suvalgyta be kitų maisto medžiagų, gali sukelti spartesnį cukraus šuolį. Tačiau praktikoje retas valgo tik bulves ar tik ryžius. Daržovės, baltymai ir nedidelis kiekis riebalų paprastai sušvelnina organizmo reakciją ir ilgina sotumą.

Įdomus niuansas yra atvėsinimas: išvirtus ir atšaldžius bulves ar ryžius dalis krakmolo tampa atsparesnė virškinimui. Tokia vadinamoji atspari krakmolo forma veikia panašiau į skaidulas, gali mažinti staigius gliukozės svyravimus ir tampa maistu žarnyno mikrobiotai. Vis dėlto tai nėra leidimas valgyti didžiules porcijas, o veikiau papildomas būdas subalansuoti patiekalą.

Ne tik maistinė vertė, bet ir rizikos

Didžiausia bėda dažniausiai kyla ne dėl virtų bulvių, o dėl gruzdintų ar smarkiai apskrudintų bulvinių gaminių. Kepant ar gruzdinant aukštoje temperatūroje gali susidaryti akrilamidas, todėl maisto saugos institucijos rekomenduoja riboti labai apskrudusius, stipriai parudavusius krakmolingus produktus. Kitaip tariant, skirtumas tarp virtų bulvių ir bulvyčių fri yra esminis.

Ryžių atveju daugiau kalbama apie neorganinį arseną, kuris gali būti ryžiuose ir ryžių produktuose. Dėl to patariama nevartoti ryžių kasdien dideliais kiekiais, ypač jei racione trūksta įvairovės. Praktinis principas paprastas: kaitalioti angliavandenių šaltinius ir rinktis skirtingas kruopas bei daržoves.

Jei vertinti sotumą, skaidulas, kalį ir vitaminą C, bulvės dažnai turi pranašumą, ypač kai valgomos virtos ar keptos orkaitėje, o ne gruzdintos. Ryžiai išlieka patogus, neutralus ir dažnai lengvai virškinamas pasirinkimas, tinkantis ir pietų dėžutėms, ir sportuojantiems. Sveikiausia išvada dažniausiai yra ne rinktis vieną, o derinti protingas porcijas su daržovėmis, baltymais ir saikingu riebalų kiekiu.