Biokuras sode: sužinokite, kodėl jis vadinamas viena įdomiausių dirvos gerinimo priemonių

Kompostas daugelį metų laikomas vienu patikimiausių būdų pagerinti sodo dirvą, tačiau vis dažniau šalia jo atsiranda biokuras, dar vadinamas biokarbonu arba bioanglimi. Tai iš biomasės aukštoje temperatūroje, ribojant deguonies kiekį, pagaminta anglinga medžiaga. Ji vertinama dėl ilgaamžiškumo ir gebėjimo dirvoje kaupti vandenį bei maisto medžiagas.

Skirtingai nei kompostas, kuris palaipsniui suyra ir turi būti nuolat papildomas, biokuras dirvoje gali išlikti labai ilgai. Dėl porėtos struktūros jis veikia tarsi kempinė: sugeria drėgmę, o vėliau ją pamažu atiduoda augalų šaknims. Tai ypač aktualu karštomis vasaromis ir lengvesnėse, greičiau perdžiūstančiose dirvose.

Kaip biokuras veikia dirvoje

Biokuro poros padeda sulaikyti ne tik vandenį, bet ir kai kurias trąšų medžiagas, todėl mažėja jų išplovimas. Praktikoje tai reiškia, kad augalai gali tolygiau pasisavinti maisto medžiagas, o dirvos struktūra ilgainiui tampa stabilesnė. Be to, tokia terpė palankesnė daliai dirvožemio mikroorganizmų, kurie svarbūs augalų mitybai.

Vis dėlto biokuras nėra trąša ir savaime augalų nemaitina. Jis labiau veikia kaip dirvos savybių gerintojas, kuris gali sustiprinti komposto ir tręšimo efektą. Dėl to sodininkai jį dažnai naudoja kaip papildą, o ne visišką komposto pakaitalą.

Kodėl negalima berti tiesiai iš maišo

Šviežias biokuras, neparuoštas naudojimui, iš pradžių gali sugerti dalį dirvoje esančių maisto medžiagų ir laikinai sumažinti jų prieinamumą augalams. Todėl rekomenduojama jį pirmiausia prisotinti, pavyzdžiui, sumaišant su subrendusiu kompostu. Dažnai taikomas santykis yra 1 dalis biokuro ir 4 dalys komposto, o mišinį verta palaikyti apie 2 savaites.

Per šį laiką biokuro poros prisipildo organinių medžiagų ir maisto elementų, todėl vėliau jis veikia kaip rezervuaras, o ne kaip sugeriantis „tuščias“ užpildas. Toks paruošimas ypač naudingas daržovėms, gėlėms ir krūmams sodinant į naujai ruošiamą dirvą.

Dozavimas ir naudojimas sode bei vazonuose

Įrengiant naujas lysves ar gėlynus biokurą patogiausia paskleisti tolygiai ir įterpti į viršutinį 15–20 centimetrų dirvos sluoksnį. Jau augančių augalų atveju galima atsargiai supurenti paviršių ir įmaišyti nedidelį kiekį aplink šaknų zoną. Dažniausiai rekomenduojama norma siekia apie 0,5–1 litrą kvadratiniam metrui.

Biokuras tinka ir vazoniniams augalams, kai siekiama sumažinti perdžiūvimą ir pagerinti šaknų aeraciją. Praktinis orientyras yra maždaug 10 proc. viso žemės mišinio tūrio. Svarbu nepamiršti, kad jis nepakeičia tręšimo, tačiau gali padėti efektyviau išnaudoti trąšas ir komposto teikiamą naudą.