Vilniaus oro uosto chaosas palietė šimtus žmonių: štai kokias išlaidas turi padengti oro bendrovė

Vilniaus oro uoste vėl buvo laikinai ribojami skrydžiai. Priežastimi tapo aviacijai pavojingose zonose užfiksuotos navigacinės atžymos, kurios, kaip įtariama, buvo susijusios su kontrabandiniais balionais.

Dėl susidariusios situacijos daliai keleivių teko keisti kelionės planus. Keli orlaiviai buvo nukreipti į kitus oro uostus, vienas reisas atšauktas, o šimtai keleivių susidūrė su vėlavimais ir neapibrėžtumu.

Tokie incidentai Lietuvoje jau nebėra pavieniai. Šiemet dėl kontrabandinių balionų keliamos grėsmės Vilniaus oro uosto veikla buvo trikdoma ne vieną kartą, o institucijos vis dažniau kalba apie riziką civilinei aviacijai ir visuomenės saugumui.

Ribojimai truko beveik tris valandas

Lietuvos oro uostų duomenimis, daliniai oro erdvės ribojimai virš Vilniaus oro uosto buvo įvesti 1 valandą 18 minučių nakties. Įprasta veikla atnaujinta 4 valandą ryto, kai visi apribojimai buvo panaikinti.

Per šį laikotarpį buvo paveikti penki skrydžiai ir apie 453 keleiviai. Keturi lėktuvai buvo nukreipti į kitus oro uostus, iš jų du nusileido Kaune. Dar vienas suplanuotas reisas buvo visiškai atšauktas.

Keleiviams, kurių skrydžiai buvo paveikti, rekomenduojama pirmiausia susisiekti su savo oro bendrove. Būtent oro vežėjas atsako už informaciją apie alternatyvius maršrutus, bilietų grąžinimą, apgyvendinimą ar kitą reikalingą pagalbą.

Kokios teisės priklauso keleiviams?

Europos Sąjungoje keleivių teisės reglamentuojamos ES reglamentu Nr. 261/2004. Jis taikomas visiems skrydžiams, išvykstantiems iš Europos Sąjungos oro uostų, taip pat daliai skrydžių į ES.

Jeigu skrydis atšaukiamas, keleivis paprastai gali rinktis iš dviejų variantų: susigrąžinti už bilietą sumokėtus pinigus arba pasiekti galutinę kelionės vietą kitu pasiūlytu maršrutu.

Tais atvejais, kai tenka laukti naujo skrydžio, oro bendrovė privalo suteikti pagalbą. Priklausomai nuo situacijos, tai gali būti maistas, gėrimai, galimybė susisiekti telefonu ar elektroniniu paštu, o esant ilgesniam laukimui – nakvynė ir transportas tarp viešbučio bei oro uosto.

Kada galima tikėtis kompensacijos?

Pagal galiojančias ES taisykles piniginė kompensacija už atšauktą ar smarkiai vėluojantį skrydį gali siekti 250, 400 arba 600 eurų. Kompensacijos dydis priklauso nuo skrydžio atstumo.

Tačiau svarbu žinoti, kad kompensacija priklauso ne visais atvejais. Jei skrydžio sutrikimą lėmė aplinkybės, kurių oro bendrovė negalėjo kontroliuoti, oro vežėjas gali būti atleistas nuo pareigos mokėti papildomą išmoką.

Kodėl kontrabandiniai balionai laikomi ypatinga aplinkybe?

Europos vartotojų centro specialistai nurodo, kad incidentai, susiję su dronais ar meteorologiniais bei kontrabandiniais balionais, dažniausiai priskiriami ypatingoms aplinkybėms.

Tai reiškia, kad oro bendrovės paprastai neprivalo mokėti standartinės piniginės kompensacijos, nes tokie įvykiai nepriklauso nuo jų veiksmų.

Vis dėlto net ir tokiu atveju keleiviai nepraranda kitų teisių. Oro vežėjas vis tiek turi pasiūlyti alternatyvų maršrutą arba grąžinti pinigus už nepanaudotą bilietą. Taip pat išlieka pareiga pasirūpinti keleiviais, jei tenka laukti naujo skrydžio.

Ką svarbu išsaugoti?

Susidūrus su skrydžio atšaukimu ar ilgu vėlavimu, specialistai rekomenduoja išsaugoti visus su kelione susijusius dokumentus.

Vertėtų pasilikti bilietus, rezervacijos numerius, oro bendrovės pranešimus bei visus čekius už maistą, transportą ar nakvynę. Šie dokumentai gali būti reikalingi vėliau teikiant pretenziją dėl patirtų išlaidų kompensavimo.

Jeigu oro bendrovės atsakymas netenkina arba jo nepavyksta sulaukti, keleiviai dėl iš Lietuvos vykusių skrydžių gali kreiptis į Lietuvos transporto saugos administraciją.

Balionų problema kartojasi vis dažniau

Nacionalinio krizių valdymo centro duomenimis, praėjusią naktį Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose buvo užfiksuoti penki kontrabandiniai balionai.

Pasak institucijų atstovų, pavojingiausia buvo tai, kad jų skrydžio trajektorijos kirto lėktuvų leidimosi kryptis Vilniaus oro uoste. Dalis balionų nusileido į vakarus ir šiaurės vakarus nuo sostinės, o jų kroviniai dar buvo ieškomi.

Šiemet dėl kontrabandinių balionų grėsmės Vilniaus oro uosto darbas jau buvo trikdytas devynis kartus. Pareigūnai pabrėžia, kad tai nėra vien kontrabandos problema. Tokie incidentai vertinami ir kaip galimas hibridinis spaudimas, keliantis pavojų civilinei aviacijai, keleiviams bei valstybės saugumui.