Paslėptas smegenų šališkumas: kodėl naudos žadančius melus tikime lengviau, ypač iš draugų

Nauji tyrimai rodo, kad pažadas gauti naudą gali smarkiai susilpninti mūsų budrumą apgaulei – ypač tada, kai informacijos šaltinis yra artimas draugas. Smegenų veiklos tyrimas atskleidė, kad tam tikri atlygio ir rizikos vertinimo mechanizmai lemia, ar melas mums atrodo įtikinamas.

Mokslininkai nustatė, kad galimybė „laimėti“ keičia tai, kaip vertiname tiesą, o draugystės ryšys dar labiau apsunkina gebėjimą kritiškai įvertinti artimo žmogaus žodžius.

Kaip smegenys vertina tiesą ir melą

Norint pastebėti nenuoširdumą, tenka interpretuoti socialinius signalus, vertinti kito žmogaus ketinimus ir spręsti, ar jo žodžiai patikimi. Ilgą laiką nebuvo aišku, ar šis procesas smegenyse vyksta taip pat, kai informaciją pateikia artimas žmogus ir kai ją išgirstame iš beveik nepažįstamo asmens.

Tai išsiaiškinti ėmėsi Šiaurės Kinijos mokslo ir technologijos universiteto mokslininkų komanda, vadovaujama Yingjie Liu. Tyrėjai nagrinėjo, kaip mūsų sprendimus dėl informacijos patikimumo veikia santykis su ją perduodančiu žmogumi ir galimas atlygis ar nuostolis.

Tyrimas: poros, smegenų vaizdiniai ir „naudos“ ar „nuostolio“ situacijos

Žurnale JNeurosci publikuotame darbe aprašomas eksperimentas, kuriame dalyvavo 66 sveiki suaugusieji. Dalyviai buvo suskirstyti poromis, atsisėdo vienas priešais kitą, tačiau bendravo tik per kompiuterio ekranus. Taip mokslininkai galėjo tiksliai kontroliuoti, kokią informaciją ir kokiomis sąlygomis jie perduoda vienas kitam.

Kiekviena žinutė, kuria apsikeisdavo dalyviai, turėjo pasekmes: ji buvo susieta su „nauda“ arba „nuostoliu“. „Nauda“ reiškė, kad informacija gali atnešti teigiamą rezultatą abiem poros nariams, o „nuostolis“ – kad pasekmės gali būti neigiamos.

Pasitelkę neurovizualizacijos metodus, tyrėjai stebėjo, kaip šių žinučių metu keičiasi smegenų veikla. Pasak tyrėjų komandos nario Rui Huang, „naudos“ ir „nuostolio“ scenarijai buvo pasirinkti tam, kad būtų galima įvertinti, kaip žmonės adaptuoja sprendimų priėmimą, susidūrę su potencialiu atlygiu arba bausme.

Nauda didina tikėjimą melu

Analizė parodė aiškią tendenciją: „naudos“ situacijose dalyviai buvo labiau linkę pasitikėti net ir klaidinga informacija. Kitaip tariant, jei žinutė atrodė galinti atnešti bendrą laimėjimą, ji buvo dažniau priimama kaip teisinga, net kai iš tiesų buvo melaginga.

Šis elgesys sutapo su padidėjusia aktyvacija smegenų srityse, kurios dalyvauja atlygio apdorojime, rizikos vertinime ir kitų žmonių ketinimų supratime. Tai leidžia manyti, kad galimybė gauti naudą „užgožia“ kritinį mąstymą: smegenys labiau susitelkia į potencialų atlygį, o ne į informacijos patikimumą.

Praktiškai tai gali reikšti, kad reklamos, finansiniai pasiūlymai ar rizikingi sandoriai yra lengviau patikimi, jei žadama abipusė nauda – net tada, kai signalai rodo, jog reikėtų būti atsargesniems.

Draugystė ir sinchroniška smegenų veikla

Ypač įdomus buvo draugystės vaidmuo. Kai potencialiai klaidinanti informacija atkeliaudavo iš žmogaus, kuris buvo laikomas draugu, abiejų poros narių smegenyse užfiksuota sinchroniška veikla.

Ši smegenų veiklos sinchronija keitėsi priklausomai nuo situacijos tipo. „Naudos“ momentais labiau derinosi sritys, susijusios su atlygio siekiu, o „nuostolio“ situacijose – sritys, dalyvaujančios rizikos ir galimų neigiamų pasekmių vertinime.

Tokie bendri veiklos modeliai buvo tokie ryškūs, kad tyrėjai, remdamiesi vien tik smegenų duomenimis, galėjo prognozuoti, kada dalyvis labiau tikės draugo žodžiais ir bus linkęs apsigauti.

Kodėl draugų melais tikime lengviau

Tyrimo rezultatai rodo, kad du veiksniai – pažadėta nauda ir artimas santykis – susijungia į ypač paveikų derinį. Mūsų smegenys ne tik natūraliai ieško atlygio, bet ir yra „suderintos“ su artimų žmonių mąstymu, todėl draugo žinutė priimama kaip savaime patikimesnė.

Tai gali apsunkinti objektyvų tiesos vertinimą: jei informacija iš draugo žada laimėjimą, smegenys labiau linkusios ją priimti be tokio paties lygio abejonės, kokį taikytume nepažįstamajam. Taip atsiranda palanki terpė „maloniems“ melams ar perdėjimams, kurie padeda įtikinti priimti rizikingus sprendimus.

Ką tai reiškia kasdienybėje

Nors tyrimas buvo atliktas kontroliuojamoje laboratorinėje aplinkoje, jo išvados turi tiesioginių sąsajų su kasdieniu gyvenimu. Galima išskirti kelias praktines pamokas:

• Atkreipti dėmesį į „per gerus, kad būtų tiesa“ pasiūlymus – ypač tuos, kurie žada abipusę naudą ir ateina iš artimų žmonių.
• Atskirtinai įvertinti informaciją ir santykį – draugystė nėra garantija, kad informacija bus objektyvi ar teisinga.
• Įjungti papildomą kritinį filtrą tais momentais, kai statomi pinigai, sveikata ar ilgalaikė gerovė.

Tyrėjai pabrėžia, kad šis smegenų šališkumas nėra „defektas“ – tai evoliuciškai susiformavęs mechanizmas, padedantis greitai priimti sprendimus, remiantis pasitikėjimu ir bendradarbiavimu. Vis dėlto šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame gausu sudėtingų finansinių, politinių ir sveikatos sprendimų, toks polinkis gali būti išnaudojamas manipuliacijai.

Kaip apsaugoti save nuo apgaulės

Nors visiškai išvengti klaidinančios informacijos neįmanoma, keli sąmoningi žingsniai gali padėti sumažinti riziką:

• Patikrinti šaltinius – svarbią informaciją, ypač susijusią su sveikata ar finansais, verta pasitikrinti keliose patikimose vietose.
• Atskirti faktus nuo nuomonės – net ir nuoširdžiai tikintis žmogus gali skleisti klaidingą informaciją, jei pats ja apgautas.
• Skirti laiko apsisprendimui – skubėjimas ir spaudimas „čia ir dabar“ dažnai palengvina apgaulę.
• Sąmoningai įvertinti „naudos“ poveikį – paklausti savęs, ar tikėjimas pasiūlymu kyla iš realių faktų, ar iš noro gauti atlygį.

Šis tyrimas primena, kad net ir patys artimiausi santykiai bei geriausi ketinimai mūsų neapsaugo nuo klaidinančios informacijos. Suprasdami, kaip veikia mūsų smegenų šališkumai, galime priimti labiau apgalvotus, sveikatai ir gerovei palankesnius sprendimus.