Tyčia ar netyčia, bet kitą savaitę įvyksiančias Menų spaustuvės jaunųjų menininkų programos „Atvira erdvė“ premjeras lydi sutapimai ir sąskambiai: maža to, kad jos seka viena kitą laike, bet „rimuojasi“ ir naujai išleidžiamų spektaklių pavadinimai.
Lapkričio 19 ir 20 dienomis pirmą sykį pasirodo „Mono sapiens“, lapkričio 21 ir 27 dienomis – „Mono tyla“.
Todėl kitą savaitę Menų spaustuvė „oficialiai“ keičia pavadinimą į Monų spaustuvę ir siūlo žiūrovams „šviežiai spaustų“ monų.
Be abejo, spektaklių forma, turinys ir net gi žanrai skiriasi. „Mono sapiens“ – keturių mono spektaklių ir vieno mono miuziklo junginys, kurį „Atvirai erdvei“ kuria režisierius Vaidas Kublinskas ir aktoriai Tuomas Tulikorpi, Šarūnas Banevičius, Mantas Stonkus, Aistė Lasytė ir Dominykas Vaitiekūnas (kitaip tariant – „Trupės liūdi“ žmonės).
„Mono tyla“ – šokio ir muzikos dialogas, kurį premjerai ruošia kūrybinis dviejų menininkių duetas: choreografė ir šokėja Giedrė Ubartaitė bei kompozitorė ir atlikėja Eglė Sirvydytė.
Tiesa, darbinis „Mono sapiens“ pavadinimas buvo „5 monai“. Pasak spektaklio režisieriaus Vaido Kublinsko, berepetuojant kompanija nusprendė, kad žodis „monas“ (šmėkla, vaiduoklis, burtas, melas, akių dūmimas, fokusas) netinka spektaklio reprezentacijai. „Monas – apgavystė. O mes nusprendėme žmonėms nemeluoti“, – tvirtina spektaklio režisierius. Dėl to Vaidas Kublinskas su bendražygiais sugrįžo prie nesulietuvinto žodžio „mono“, kuris neklaidindamas kreipia į vieno aktoriaus vaidinimo žanrą.
Žodžių junginys „Mono sapiens“ reiškia vienas žmogus, tam tikra prasme – monologinis žmogus. Pilną spektaklio koncepcijos „išlukštenimą“ paliksime premjeros žiūrovams. Užsiminsime tik tiek, kad penkis skirtingų žanrų ir intonacijų mono spektaklius vienija mintis apie tam tikrą žmogaus vienatvę, neišsipildančias svajones, savo kelio ieškojimus.
Giedrės Ubartaitės ir Eglės Sirvydytės judesio spektaklis „Mono Tyla“ taip pat imasi subtilaus žaidimo paradoksais. Nors pavadinime yra žodis „mono“, visas spektaklio kūrimo procesas buvo paremtas dueto principu: šokis kuriamas kartu su muzika, muzika – išvien su šokiu. Spektaklio metu šokėja Giedrė Ubartaitė vizualiai bus viena scenoje, tačiau – apsupta Eglės Sirvydytės muzikos. Dar vienas paradoksas – nekalbant, kalbėti apie… tylą.
Šiuolaikinio šokio atlikėja ir kūrėja Giedrė Ubartaitė (šoko Airos Naginevičiūtės, Vyčio Jankausko, Aistės Kriukelytės ir kt. spektakliuose) ir muzikantė, kompozitorė, autorinės dainos kūrėja Eglė Sirvydytė susipažino psichologijos studijose. Galbūt neatsitiktinai pirmajame savo bendrame spektaklyje jos imasi netipiškos ir pakankamai sudėtingos užduoties – judesio ir muzikos kalba perteikti tam tikras psichikos būsenas: mono tylą, stereo triukšmą, mono triukšmą, stereo tylą ir t.t.
„Spektaklyje nagrinėjama žmogaus vidinio garso ir judesio fizika, tylos tvermės dėsniai. Keliame prielaidą, kad vidinė pusiausvyra yra įmanoma tik tada, kai sugebame priartėti prie savojo triukšmo anatomijos, išnagrinėti jos atskiras linijas, jungtis ir kapiliarus, sugebėti pakelti tylą, susikoncentruoti ties savimi“, – teigia spektaklio kūrėjos.
Du scenos menų „monus“ lydės spaustuvės fojė pristatomas dviejų scenografių – Simonos Finkelšteinaitės ir Šarūnės Pečiukonytės – taip pat „Atvirai erdvei“ sukurtas video darbas „Ne(su)(si)(šne)kėjimai“.
Dėmesio, akcija: „Monų“ savaitę (lapkričio 15-21 d.) į spektaklius „Mono sapiens“ ir „Mono Tyla“ einame su vienu bilietu! Akcijos bilietus galima nusipirkti valandą prieš spektaklį Menų spaustuvėje, jų skaičius – ribotas.
