Triukšmas kilo dar neprasidėjus pardavimams: naują „Tomb Raider“ užklupo DI skandalas

Per naujausią „PlayStation“ „State of Play“ pristatymą studijos „Crystal Dynamics“ ir „Flying Wild Hog“ atskleidė daugiau detalių apie „Tomb Raider: Legacy of Atlantis“ ir paskelbė žaidimo išleidimo datą. Netrukus po to socialiniuose tinkluose įsižiebė ginčas dėl specialaus leidimo „steelbook“ dėklo iliustracijos.

Dalis žaidėjų teigė pastebėję detalių, kurios primena generatyvinio dirbtinio intelekto klaidas. Daugiausia diskusijų sukėlė, jų vertinimu, nenatūraliai atrodantis kuprinės dirželis ir keli keistai susiliejantys elementai, tarsi „priklijuoti“ prie personažo modelio.

Kas iš tiesų buvo naudojama?

Kontroversiją pakurstė ir žaidimo informacija „Steam“ puslapyje, kur minima, kad kūrimo procese buvo pasitelkti DI įrankiai. Formuluotė nurodo, kad DI naudotas ankstyviems ieškojimams ir laikiniems darbams, o vėliau tokie resursai esą buvo pakeisti arba patobulinti žmonių.

Į diskusijas sureagavo žaidimo režisierius Jeffas Adamsas. Jis patvirtino, kad DI buvo pasitelktas ankstyvų koncepcijų etape, tačiau galutiniai vizualai ir kūrybiniai sprendimai, pasak jo, yra žmonių darbo rezultatas.

Remake su „Unreal Engine 5“

„Tomb Raider: Legacy of Atlantis“ pristatomas kaip pilnavertis klasikinės serijos sugrįžimas, paremtas šiuolaikinėmis technologijomis. Kūrėjai teigia, kad žaidimas kuriamas nuo nulio naudojant „Unreal Engine 5“, siekiant modernios grafikos ir atnaujintų žaidimo mechanikų.

Projektas taip pat pozicionuojamas kaip pagarbus originalo dvasiai: turėtų išlikti atpažįstamas pagrindinis nuotykių tonas, tačiau pateikimas būtų pritaikytas dabartiniams standartams. Tokia kryptis tampa įprasta didiesiems leidėjams, nes remasteriai ir perdirbiniai pastaraisiais metais išlieka vienu patikimiausių būdų pritraukti ir nostalgijos vedamus veteranus, ir naują auditoriją.

Kodėl DI tema žaidimuose tokia jautri?

Žaidimų industrijoje DI naudojimas vis dažniau tampa ne tik technologiniu, bet ir reputaciniu klausimu. Žaidėjai jautriai reaguoja dėl kūrybinės autorystės, menininkų darbo vertės ir skaidrumo, o platformos, tokios kaip „Steam“, vis dažniau reikalauja aiškiai atskleisti, ar kuriant buvo naudojamas DI.

Šioje istorijoje svarbiausia detalė yra skirtis tarp idėjų generavimo ankstyvame etape ir galutinio turinio. Net ir tuomet, kai kūrėjai teigia, jog paskutinis rezultatas yra žmonių darbas, auditorija dažnai tikisi aiškaus paaiškinimo, kur DI buvo taikytas, kokiu mastu ir kokios kokybės kontrolės priemonės užtikrino galutinį vaizdą.