„Google“ atnaujino saugumo gaires: įvardijo keturias didžiausias grėsmes internete

Nusikaltėliai internete tampa vis išradingesni, o sukčiavimo schemos kasmet pareikalauja milijardinių nuostolių visame pasaulyje. Technologijų bendrovės ir saugumo ekspertai pastebi, kad sukčiai aktyviai naudojasi dirbtiniu intelektu, socialiniais tinklais ir žmonių pasitikėjimu žinomais prekių ženklais.

Naujausioje saugumo apžvalgoje „Google“ įvardijo keturias sukčiavimo kryptis, kurios šiuo metu kelia didžiausią grėsmę interneto naudotojams. Tarp jų – netikri investiciniai pasiūlymai, QR kodų apgavystės, kenkėjiškos programėlės ir net policijos pareigūnais apsimetantys sukčiai.

Ekspertų teigimu, šiandien vien techninių apsaugos priemonių nebeužtenka. Vis svarbiau tampa vartotojų budrumas ir gebėjimas atpažinti įtartinus signalus dar prieš paspaudžiant nuorodą ar atskleidžiant asmeninius duomenis.

QR kodai ir netikri prisijungimo langai

Pastaraisiais metais tradiciniai sukčiavimo laiškai tapo gerokai sudėtingesni. Nusikaltėliai vis dažniau naudoja vadinamąsias „Adversary-in-the-Middle“ atakas, kai sukuriamas beveik identiškas prisijungimo puslapis ir perimami vartotojo duomenys.

Vis dažniau pasitaiko ir QR kodų sukčiavimas. Žmogus gauna laišką ar pranešimą su QR kodu, kurį nuskenavęs nukreipiamas į suklastotą svetainę. Taip gali būti pavogti prisijungimo duomenys ar net apeitas dviejų žingsnių autentifikavimas.

Saugumo specialistai rekomenduoja niekada neskenuoti QR kodų iš netikėtų laiškų ir visuomet patiems atsidaryti oficialų paslaugos puslapį naršyklėje.

Kriptovaliutų pažadai vilioja milijonus

Dar viena sparčiai auganti sukčiavimo sritis – investicijos į kriptovaliutas. Sukčiai žada greitą ir garantuotą pelną, siūlo tariamus žetonų dalijimus, pasyvių pajamų sistemas ar įvairius automatizuotus investavimo sprendimus.

Dažnai naudojami vaizdo įrašai, mokymai ar instrukcijos, kuriose žmonės skatinami į savo kompiuterius įvesti tam tikras komandas. Iš tikrųjų tokie veiksmai gali suteikti nusikaltėliams prieigą prie kriptovaliutų piniginių ir leisti pavogti lėšas.

Ekspertai primena paprastą taisyklę – jeigu investicija žada garantuotą pelną be rizikos, greičiausiai tai yra sukčiavimas.

Pavojingos programėlės telefone

Sukčiai vis dažniau taikosi ir į išmaniuosius telefonus. Ypač daug dėmesio sulaukia finansinės ar paskolų programėlės, kurios prašo prieigos prie kontaktų, nuotraukų, žinučių ar kitų asmeninių duomenų.

Kai kuriais atvejais nusikaltėliai surinktą informaciją vėliau naudoja šantažui. Dar pavojingiau tai, kad dalis programėlių iš pradžių atrodo visiškai saugios, tačiau po atnaujinimų jose atsiranda kenkėjiškų funkcijų.

Specialistai pataria atsisiųsti programėles tik iš oficialių parduotuvių ir kritiškai vertinti visus leidimus, kurių jos prašo.

Policininkais apsimetantys sukčiai

Pastaruoju metu daugėja atvejų, kai nusikaltėliai prisistato policijos pareigūnais, valstybinių institucijų darbuotojais ar kitais pareigūnais. Dažniausiai aukos sulaukia netikėto skambučio, elektroninio laiško arba kvietimo į nuotolinį susitikimą.

Sukčiai bando įtikinti žmogų, kad prieš jį vykdomas tyrimas, esą nustatyti finansiniai pažeidimai arba būtina sumokėti tam tikrą mokestį. Tokiose situacijose dažnai naudojamas spaudimas ir grasinimai.

Saugumo ekspertai pabrėžia, kad tikros teisėsaugos institucijos neprašo per socialinius tinklus ar susirašinėjimo programėles pervesti pinigų, atskleisti banko duomenų ar prisijungimų slaptažodžių.

Kaip apsisaugoti?

Specialistų teigimu, svarbiausia išlikti budriems. Nereikėtų skubėti spausti nuorodų, atidaryti priedų ar vykdyti nurodymų, gautų iš nepažįstamų asmenų.

Taip pat rekomenduojama naudoti dviejų žingsnių autentifikavimą, reguliariai atnaujinti programas ir operacines sistemas bei kritiškai vertinti visus pasiūlymus, kurie atrodo pernelyg geri, kad būtų tikri.

Sukčiavimo schemos nuolat keičiasi, tačiau dauguma jų vis dar remiasi tuo pačiu principu – išgąsdinti, paskubinti arba suvilioti žmogų priimti sprendimą nepagalvojus. Būtent todėl atsargumas išlieka viena veiksmingiausių apsaugos priemonių.