Žalioji energija turi netikėtą kainą: paaiškėjo, kodėl paukščiai gieda daug garsiau

Lenkijos kaimiškose vietovėse, kur įprastai dominuoja natūralūs ryto garsai, vis dažniau girdimas nuolatinis mechaninis ūžesys. Šis foninis triukšmas siejamas su vėjo jėgainių parkais, o biologai pastebi, kad kai kurios paukščių rūšys dėl jo keičia įprastą elgesį.

Tyrėjai fiksuoja, kad paukščių giesmės tampa garsesnės, kinta jų tonas ir trukmė. Tai nėra vien estetinis pokytis: paukščiams giesmė yra pagrindinis komunikacijos būdas, nuo kurio priklauso poravimasis, teritorijos gynimas ir įspėjimas apie pavojų.

Kas yra akustinis maskavimas?

Mokslininkai šį reiškinį dažnai apibūdina akustinio maskavimo sąvoka. Tai situacija, kai žmogaus sukeliamas foninis triukšmas persidengia su gyvūnų skleidžiamais signalais ir apsunkina jų girdimumą.

Vėjo jėgainių skleidžiamas garsas dažnai yra žemo dažnio ir pastovus, todėl jis gali mažinti vadinamąją aptikimo erdvę. Paprastai tariant, atstumas, kuriuo kitas paukštis aiškiai išgirsta giesmę, sumažėja.

Kodėl garsesnė giesmė turi kainą?

Prisitaikymas dainuoti garsiau ar aukštesniu tonu gali padėti būti išgirstiems, tačiau tai reikalauja papildomos energijos. Ilgainiui toks elgesys gali reikšti didesnį fiziologinį krūvį, ypač veisimosi laikotarpiu, kai energijos poreikis ir taip išauga.

Be energijos sąnaudų, tyrimuose aptariama ir ilgalaikio streso rizika. Kai paukščiai nuolat priversti kompensuoti triukšmą, tai gali paveikti jų kasdienį elgesį, maitinimosi laiką ir bendrą būklę.

Ką rodo stebėjimai Lenkijoje?

Lenkijoje atlikti stebėjimai komerciniuose vėjo jėgainių parkuose daug dėmesio skyrė vyturiams. Šie paukščiai, užuot palikę teritoriją, kai kuriais atvejais prisitaiko: giesmės tampa garsesnės, ilgesnės arba persikelia į kitus dažnius, kad būtų mažiau užgožiamos.

Ekologai pabrėžia, kad toks prisitaikymas nebūtinai reiškia, jog poveikio nėra. Greičiau tai ženklas, kad paukščiai bando išlikti funkcionuojančioje, bet pasikeitusioje akustinėje aplinkoje.

Vėjo energija laikoma svarbia klimato kaitos mažinimo priemone, tačiau kartu vis dažniau vertinama ir jos vietinė ekologinė kaina. Dėl to planuojant naujus parkus akcentuojama poreikis tiksliau vertinti triukšmo sklaidą, atstumus iki jautrių buveinių ir taikyti priemones, mažinančias poveikį laukinei gyvūnijai.