Europos šalių kino forumas ,,Scanorama” trečiadienio vakarą žiūrovams pristatė ilgai lauktą Kristijono Vildžiūno filmą „Kai apkabinsiu tave“, kuriame pasakojama istorija nukelia žiūrovus į Berlyną, kur 1961 m. susitinka pasimetę tėvas ir dukra.
Tad visiems skaitytojams turbūt labai knieti sužinoti – tai pavyko ar ne? O mes užsiimsime matematika ir suskaičiuosime filmo pliusus bei minusus. Rezultatą sudėsite patys.
Įdomi istorija. 1961-ieji, Berlynas. Per antrą pasaulinį karą išskirti tėvas ir dukra bando susitikti Berlyne. Tėvas gyvena Tarybų Lietuvoje, o dukra – JAV emigrantė. Bet ne viskas taip paprasta, nes Berlyne, nors ir garsioji siena dar nepastatyta, tvyro ne kokios politinės nuotaikos. Atvykusį į Berlyną tėvą imasi globoti užsimaskavę KGB darbuotojai. Jie bando įvilioti Dukrą į Rytus, tačiau paveikta nepasitikėjimu persmelktos miesto atmosferos, ji bijo peržengti Vakarų Berlyno ribą. Gelbėdami vienas kitą nuo galimų pinklių, tėvas ir dukra pasiruošę atsižadėti taip trokštamo susitikimo. Kurdamas filmą režisierius rėmėsi tikra JAV gyvenančios lietuvės Dalios Junknevičiūtės susitikimo su savo tėvu istorija, kurią moteris aprašė laiške savo vyrui. 1991 metais išspausdintas laiškas paskatino režisierių K. Vildžiūnui sukurti filmą.
Gražūs kostiumai. Jų dailininkė Agnė Rimkutė pasistengė ir aktores papuošė išties gražiomis to laikotarpio suknelėmis. „O, koks grožis“, – norisi sušukti pamačius aktorės E.Latėnaitės vaidinamos dukros iš lagamino ištrauktą suknelę. Kaip nuspėdama žiūrovų reakciją taip pat atsako ir merginos draugė. Sijonai aukštu liemeniu, diržai, marškinėliai, dailaus kirpimo suknelės, šukuosenos…Gražu.
Aktoriai. Pagrindinį vaidmenį atlikusi jauna aktorė Elžbieta Latėnaitė jau spėjo įsidėmėti teatro žiūrovams, o kine ji naujokė. Tačiau debiutas geras, aktorės vaidyba lengva, o sukurtas vaidmuo įkūnija naivios, bet kartu ir stiprios merginos amplua. Jos geriausią draugę vaidinančią Jurgą Jutaitę žiūrovai jau matė K.Vildžiūno filme „Aš esi tu“. Vokiečių aktorės Margarita Broich ir Sandra Maren Schneider taip pat vaidino gerai ir įtikinamai. Tačiau minusą galima dėti į pagrindinio veikėjo vaidmenį sukūrusio Andriaus Bialobžeskio daržą – nelabai aiškus buvo jo sukurto herojaus charakteris, kuris kaip ir turėjo būti (bent jau taip buvo galima suprasti) šiek tiek gyvenimu nusivylęs, silpnas tėvas, su dukra susirašinėjęs slėpdamas savo tapatybę. Tačiau aktoriaus personažas dažnai atrodydavo pasimetęs vaidmenyje, bet čia turbūt jau scenarijaus skylės, kurios nesulipdė į gabalus daugumos detalių.
Režisūra. Šį kartą neaišku kas per velnias pakišo K. Vildžiūnui koją, bet filmas „Kai apkabinsiu tave“ gavosi nelabai aiškus. Ir tą faktą ypač stiprino spragos scenarijuje. Visų pirma nelabai buvo galima suprasti ir pačią istoriją – slaptieji rusų agentai, JAV, verbavimas, telefonai… Viskas buvo pernelyg supainiota, o pabaigą tikrai buvo sunku suvokti. Taip, tėvo ir dukros susitikimas neįvyko, bet kodėl? Kodėl dukra iš pradžių nenuvažiavo į susitikimą su tėvu? Kodėl tėvui su dukra turėję padėti susitikti rusų pareigūnai melavo, kad jis serga? O ta scena, kur tėvas eina per ugnį ir uždega kryžių bei dukros meldimas dievui? Kodėl, kodėl, kodėl? Viena žiūrovė po premjeros teigė, kad filmas priminė serialą, kurio keletą dalių esi praleidęs, todėl nelabai suriši visas detales.
Montažas. Filmas gali pasirodyti pernelyg ištemptas ir lėtas. Jau jo viduryje burną tenka saugoti nuo žiovulio, o artėjant link pabaigos pagauni save klaidžiojant po kaimyno profilį. Taip pat nelabai motyvuotas archyvinių kadrų panaudojimas – jie dėl grožio ar yra istorijos dalis?
Pabaiga. Turbūt daugeliui įstrigs paskutinis filmo kadras, kuomet dukra pamato, jog nuvažiavusioje mašinoje visgi yra jos tėvas. Tas sustingusi ir skara apgobta E.Latėnaitės galva – kaip iš senovinės atvirutės.
= Niekada nesinori rašyti, jog filmas buvo geras ar blogas. Kiekvienas tai nusprendžia pats. Arba jei netingi – tegu paskaičiuoja. O filmas „Kai apkabinsiu tave“ bus rodomas nuo lapkričio 25 d., o išsamų kino teatrų repertuarą rasite Laikas.lt kino gide.
